„Santaka“ / Gydytojas, nenorėjęs dalyvauti Kamerūno pilietiniame kare

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda ekologiškai užaugintų broilerių skerdieną (4,50 Eur už kg), česnakus (4 Eur už kg). Tel. 8 620 85 869.
Galioja iki: 2022-08-14 08:25:35

Parduoda naujas iš vielos nupintas pintines („gurbus“), kušetę. Tel. 8 670 49 964.
Galioja iki: 2022-08-15 10:19:54

Parduoda lietus ratlankius R15 su naudotomis vasarinėmis padangomis HANKOOK (nuo CITROEN, 195/65, 130 Eur). Tel. 8 685 17 286.
Galioja iki: 2022-08-15 10:20:18

Parduoda traktorių MTZ-82L (1985 m., su lenkišku keturvagiu plūgu). Tel.: (8 342) 47 638, 8 680 76 998.
Galioja iki: 2022-08-22 11:26:27



Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2022-08-01 10:24

Dalinkitės:  


Abatoh Ebenezer Nkeng Kybartuose gyvena jau aštuntas mėnuo.

Karolio Pilypo LIUTKEVIČIAUS nuotr.


Gydytojas, nenorėjęs dalyvauti Kamerūno pilietiniame kare


Su „Aktyvių piliečių fondu“ bendradarbiaujantis tinklalapis NARA.lt, kurio redaktorius – mūsų kraštietis Karolis Vyšniauskas, parengė straipsnių ciklą „Uždaryti Kybartuose“. Jo tikslas – supažindinti su žmonėmis, kurie ne savo valia jau beveik metus yra tapę mūsų rajono gyventojais. Pirmasis ciklo rašinys – apie 28-erių mediką iš Kamerūno Abatoh Ebenezer Nkeng.

Laisvas nelaisvėje

Kamerūnietis Abatoh dirbo kraujo mėginių laboratorijoje, kai vieną dieną kareiviai padegė jo ligoninę. Jaunam vyrui, kurio tėvas žuvo per kovotojų sukeltą gaisrą, to buvo gana – jis nusprendė palikti gimtąją šalį, šeštus metus išgyvenančią pilietinį karą. Ieškodamas prieglobsčio, kamerūnietis atsidūrė ten, kur mažiausiai tikėjosi – Kybartuose.

Su Abatoh susitikome Kybartų užsieniečių registracijos centro (URC) vaikų kambaryje, išpieštame „Snieguolės ir septynių nykštukų“ iliustracijomis. Spalvinga siena kontrastuoja su šaltu buvusių pataisos namų interjeru kitose patalpose. Tačiau ši diena migrantui buvo džiugi – atkeliavo jo draugo perduotas lagaminas su drabužiais, maistu ir batais. Dovanomis jis dalinsis su kambario draugais: dviem kamerūniečiais ir trimis togiečiais, taip pat atsidūrusiais URC.


Liepos viduryje, kai kalbėjomės su Abatoh, suėjo lygiai septyni mėnesiai nuo tos dienos, kai užsienietis buvo apgyvendintas Kybartuose. Migrantai šią vietą vadina tiesiog kalėjimu. Prieš mėnesį Abatoh pirmą sykį gavo galimybę išeiti į miestą. Kaip pats sako, gavo laisvę. Tačiau laisvė – sąlyginė: Abatoh turi nuolat sugrįžti į centrą – arba tos pačios dienos vakarą, arba per 72 valandas, jeigu įrodo prižiūrėtojams, kad turės, kur apsistoti.

Dabar jis kasdien eina pasivaikščioti po Kybartų miestelį, užeina į parduotuvę, kartais pasikalba su vietiniais žmonėmis, kurie klausia, iš kokios jis šalies, ar jam patinka Lietuvoje. Į šį klausimą atsakyti sunku. „Mane užklupo depresija. Ryte pabundi ir matai metalines grotas. Ilgus mėnesius negalėjau niekur išeiti. Dirbti negali, todėl tiesiog nuobodžiauji ir lauki“, – paaiškino Abatoh.

Iš pradžių tamsiaodis po Kybartus vaikštinėjo nedrąsiai. „Buvome tik du afrikiečiai, kurie iš URC galėjo išeiti į laisvę. Nežinojau, kaip žmonės reaguos į mano odos spalvą. Dabar, kai mūsų daugiau, jaučiuosi drąsiau. Bet vakarais pavaikščioti į miestelį neinu“, – sakė jis.


Kybartuose Abatoh pirmą kartą pamatė sniegą. „Jis yra nuostabus. Paliečiau ir bandžiau suprasti, ar čia tikrai vanduo. Jūs turite keturis metų laikus. Kur aš užaugau, yra tik du – lietaus ir sausros“, – gimtinę prisiminė kamerūnietis.

Pamirštas karas

Užsieniečio teisinis statusas kol kas nepasikeitė. Jis yra pateikęs prašymą gauti prieglobstį Lietuvoje, tačiau byla vis dar tiriama. Kadangi mūsų valstybėje yra sulaikytas jau metus (prieš tai buvo uždarytas Druskininkų ir Rūdninkų centruose), jam suteikta galimybė trumpam palikti Kybartų URC teritoriją. Analogišką „žaliąją kortą“ gavo ir dalis kitų Kybartuose gyvenančių vyrų.

Pernai vasarą migrantams pradėjus masiškai kirsti Lietuvos sieną, nuomonę apie juos formavo ne patys atvykusieji, o situaciją stebintys politikai ir komentatoriai. Susiklosčiusi situacija visus gąsdino, todėl politikai viešai svarstė, kad tarp pabėgėlių gali būti net teroristų.
Agentas, su kuriuo tarėsi dėl studijų, žadėjo, kad Abatoh galės ne tik mokytis, bet ir gauti teisinį prieglobstį bei pradėti dirbti.


Abatoh, kaip ir kitų Kybartuose uždarytų vyrų istorijos, kurias išgirdome, kontrastavo su šiuo gąsdinančiu įvaizdžiu. Kamerūnietis bėgo nuo teroro atakų, o ne norėjo jas atnešti svetur. Teroras, kurį patyrė jis, Lietuvoje ir pasaulyje nėra gerai žinomas.


„Pamirštas karas“ – taip BBC žurnalistai pernai apibūdino situaciją Kamerūne, Centrinės Afrikos šalyje su 26 milijonais gyventojų. Pilietinis karas čia prasidėjo 2017 m., kai neapsikentusi spaudimo anglakalbė Kamerūno mažuma pradėjo priešintis prancūzakalbių valdžios diktatui. Per penkis metus daugiau nei milijonas gyventojų paliko šalį.

„Ten gyventi nėra saugu. Ypač jeigu esi jaunas“, – sakė Abatoh, pats esantis anglakalbis krikščionis. Kurį laiką jam pavyko karo išvengti. Vyras kasdien iš gimtojo kaimo važinėdavo į Kumbos miestą vakarų Kamerūne, kur dirbo ligoninėje, kraujo tyrimų laboratorijoje. Baigęs medicinos studijas Bamendos universitete Kamerūne vyras taupė pinigus magistro studijoms. Jo atlyginimas už mediko darbą buvo nedidelis: 40 tūkst. Centrinės Afrikos frankų per mėnesį (maždaug 60 eurų). Kad prisidurtų, jis ūkininkavo ir dirbo statybose.

Per vieną iš Kamerūno kariuomenės atakų ligoninė buvo padegta neva dėl to, kad joje slėpėsi priešų kovotojai. Abatoh tą dieną dirbo laboratorijoje. Pamatęs dūmus skubėjo pranešti kolegoms, kad reikia bėgti. Padegimai yra dažnas ginklas Kamerūno pilietiniame kare. Abatoh juos buvo patyręs skaudžiausiu būdu – per ataką kaime žuvo jo tėvas. Savo mamos jis nematė nuo gimimo, jį augino senelė. Abatoh sesė žuvo per kitą ataką. Karui intensyvėjant kita sesė pabėgo į kaimyninę Nigeriją. Abatoh liko rūpintis jį užauginusia močiute. Radęs jai prieglobstį, paliko namus.

Skrido studijuoti

Abatoh sužinojo apie galimybę skristi į Baltarusiją ir studijuoti Baltarusijos valstybiniame technologijos universitete (BNTU) Minske, prieš tai baigus bazinį rusų kalbos kursą. Agentas, su kuriuo tarėsi dėl studijų, žadėjo, kad Abatoh galės ne tik mokytis, bet ir gauti teisinį prieglobstį bei pradėti dirbti. Nemažai kamerūniečių susigundė šia galimybe. Tačiau atvykęs į Minską Abatoh sužinojo, kad iš visų pažadų tik dalis apie rusų kalbos mokymąsi buvo tiesa. Po pusės metų Abatoh baigėsi pinigai, jis nesijautė saugus, todėl nusprendė eiti į Vakarus ir kirto Lietuvos sieną.

Oficialus Abatoh prieglobsčio prašymas užregistruotas tik balandį. Su migracijos pareigūnu jis kalbėjo gal 15–20 minučių. Vyras lig šiol nežino, kokia yra jo bylos situacija. Nors kreipėsi į URC prižiūrėtojus ir rašė laiškus Migracijos departamentui, atsakymo nesulaukė.

Viskas priklauso nuo to, ar teismas suteiks Abatoh oficialų prieglobstį Lietuvoje. Jeigu ne, jis bus Lietuvos pareigūnų lydimas į Kamerūną – atgal į pilietinį karą.

Įtakinga žmogaus teisių gynimo organizacija „Amnesty International“, atlikusi išsamų tyrimą Lietuvos užsieniečių registracijos centruose, pritarė tam, ką kalbėjo ir patys migrantai, – šis „laikinas prieglobstis“ iš tiesų yra žmonių įkalinimas. Tokį sprendimą vieno migranto byloje prieš Lietuvą birželį priėmė ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismas. Šis Teismo sprendimas svarbus, nes suteikia precedentą kitų migrantų, tarp jų ir Abatoh, teisei būti paleistiems į laisvę.


Interviu pabaigoje Abatoh paklausė mūsų, ar grįždami į Vilnių automobilyje neturėsime laisvos vietos. Sostinėje viena migrantų bendruomenę burianti kavinė pakvietė jį padėti dažyti sienas, o po darbų visiems rengė vakarienę. Vietą turėjome. Pakeliui sustojome degalinėje, pavaišinome Abatoh dešrainiu, jis nusipirko buteliuką kolos. Važiuodami kalbėjome apie skirtingus vairavimo įpročius Europoje ir Afrikoje. Vilniuje atsisveikinome. Abatoh nakvojo pas savo naujus draugus, o mes grįžome į savo butus. Mūsų gyvenimai bent 72 valandoms tapo panašūs.

Karolis VYŠNIAUSKAS



Publikuota: 2022-08-01 10:24:27

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Karvių augintojai pamažu keičia ūkininkavimo kryptį
* Vietoje nenustygstanti senjorė įgyvendina jaunystės svajones
* Žiūrovus kviečia naujomis spalvomis sužibusi muzikinė pasaka
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Kaip elgiatės su pinigais per atostogas?
Išleidžiu tiek, kiek susiplanuoju.
Išlaidauju ir nesuku galvos dėl pinigų.
Stengiuosi išleisti kuo mažiau.
Atostogauju namie, be papildomų išlaidų.
Aš neatostogauju.



Kalbos patarimai

Pastovus ar nuolatinis?
Būdvardis pastovus, -i vartojamas reikšme „nekintamas, vienodas“, pvz.: pastovus būdas, pastovi temperatūra. Jo nereikia painioti su būdvardžiu nuolatinis, -ė „apimantis visą laiką, nepertraukiamas, nepaliaujamas“.
Kai norima apibūdinti ilgą laiką ar nuolat trunkantį dalyką, vartotinas būdvardis nuolatinis, pvz., nuolatinė ekspozicija, nuolatiniai klientai, nuolatiniai skundai.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2022 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas