Tyrimas atskleidė, kaip Vilkaviškio rajone jaučiasi jauni žmonės

Andrius GRYGELAITIS

Praėjusio rajono tarybos posėdžio metu VšĮ „Jaunimo epicentras“ tyrėjas Nerijus Miginis pristatė mišrios metodikos 2025 m. jaunimo situacijos tyrimą Vilkaviškio rajone. Išsami analizė ne tik apžvelgia statistiką, bet ir suteikia realų vaizdą apie tai, kuo šiandien gyvena mūsų krašto jaunoji karta, su kokiais iššūkiais susiduria bei kokių pokyčių tikisi iš vietos savivaldos.

Paskutinį kartą toks tyrimas buvo atliktas prieš trejus metus. Šįkart buvo apklausta 510 respondentų, kuriems užduoti 36 klausimai. Skaičiuojama, kad šiuo metu mūsų rajone gyvena 5 866 jauni žmonės nuo 16 iki 29 metų amžiaus. Tai sudaro 16,2 proc. rajono gyventojų. Per pastaruosius ketverius metus šis rodiklis sumažėjo daugiau nei 12 proc.

Nuo to laiko, kuomet paskutinį sykį buvo atliktas panašus tyrimas, iš Savivaldybės biudžeto imta skirti lėšų mokinių dalyvaujamojo biudžeto iniciatyvų projektams finansuoti. Šiemet šiam tikslui numatyti 25 tūkst. eurų. Pasak N. Miginio, šią iniciatyvą rajono jaunimas vertina itin palankiai, nes ji padėjo atsirasti tam tikroms veikloms, kurių anksčiau labai trūko.

Tarp pagrindinių Vilkaviškio rajono džiaugsmų tyrime dalyvavę jauni žmonės įvardijo gražią ir tvarkingą aplinką, Atvirą jaunimo centrą ir jaunimo erdves, popamokinių veiklų įvairovę, rajone vykstančius renginius.

Kaip pagrindines problemas jie nurodė nepakankamai išvystytą susisiekimą su rajono centru, rūpestį keliančią emocinę sveikatą bei kokybiškų laisvalaikio erdvių trūkumą. Taip pat išryškėjo, jog vasaromis norintiems dirbti jaunuoliams trūksta darbo vietų. Tyrėjų duomenimis, dirbti norėtų net 12–14 metų paaugliai, tačiau darbdaviai dažniausiai duris atveria tik sulaukusiems 16 metų.

Šiuo metu Vilkaviškio rajono jaunuolių nedarbo lygis siekia 7,3 proc. Visgi, anot N. Miginio, tokie rodikliai yra visiškai normalūs ir daugumoje kitų šalies miestų jie yra netgi gerokai aukštesni.

Tyrimo duomenis pristatęs specialistas pasidžiaugė, kad mūsų krašte veikia mobiliosios darbo su jaunimu komandos, keliaujančios po įvairius rajono kampelius ir jaunąją kartą įtraukiančios į užsiėmimus. Visgi, jo teigimu, būtų gerai turėti dar bent vieną tokią specialistų komandą, kadangi dabar ne visų seniūnijų jaunuoliai turi galimybę gauti teikiamas paslaugas.

Jauni mūsų rajono gyventojai itin džiaugiasi vasaromis vykstančiu festivaliu „Mažinam atstumą“, kurio kitų savivaldybių atstovai mums neretai pavydi. Vis dėlto mūsiškiai itin pasigenda žiemą vykstančių panašaus pobūdžio veiklų. Laisvalaikio praleidimo galimybes mūsų rajone vertinant apskritai, jaunuoliai iki 18 metų jomis yra gana patenkinti, tačiau vyresnieji – nelabai.

Net 70 proc. respondentų lanko įvairius būrelius. Ypač jie vertina galimybę sportuoti, tačiau nemaža dalis apklaustųjų norėtų dar daugiau sporto ir šiuolaikinių technologijų būrelių.

Paklausti, kas po studijų paskatintų grįžti dirbti ir gyventi į Vilkaviškio rajoną, jaunuoliai dažniausiai minėjo gerai apmokamą ir kvalifikuotą darbą. Tarp svarbiausių niuansų taip pat jie įvardino prieinamą būstą, kelionės išlaidų kompensavimą, geresnes profesines perspektyvas bei patrauklesnę gyvenimo kokybę ir veiklas mieste. Dalis respondentų pabrėžė, kad jų sugrįžti į gimtinę nepaskatintų niekas.

Apibendrindamas tyrimo rezultatus N. Miginis siūlė rajono atstovams dar daugiau dėmesio skirti jaunimo įtraukimui į įvairias projektines veiklas, išlaikyti esamas programas ir paslaugas, taip pat plėsti darbo su jaunimu formas. Kaip pavyzdį jis pasiūlė pagalvoti apie vieno langelio principu veikiančio jaunimo centro sukūrimą. Tokie centrai itin populiarūs kitose Europos valstybėse. Jie siūlo pagalbą įvairiais su paties jaunuolio gyvenimu susijusiais klausimais, tokiais kaip studijos, darbo paieška, būstas ir rūpyba.

„Vertinant bendrą jaunuolių pasitenkinimą gyvenimu Vilkaviškio rajone, per pastaruosius trejus metus pastebimas nedidelis nuosmukis. Panaši tendencija vyrauja ir Šilalėje, Kaune bei kai kuriuose kituose Lietuvos miestuose. Visgi didelis Vilkaviškio privalumas yra tas, jog čia gyvenantys jauni žmonės jaučiasi saugūs. Nors jie pasigenda didesnio vietos politikų įsiklausymo, erdvės teigiamiems pokyčiams ir augimui tikrai yra“, – teigė N. Miginis.