Pirmajai poniai rūpėjo švietimas, jaunimas ir bendruomenės

Toma BIRŠTONĖ

Pirmadienį, balandžio 13 d., su šalies vadovu Gitanu Nausėda į Vilkaviškio rajoną atvykusi pirmoji ponia Diana Nausėdienė daugiausia dėmesio skyrė švietimo, jaunimo užimtumo ir bendruomenių stiprinimo klausimams.

Pamatė plačius Vilkaviškio gimnazistų interesus

Savo vizitą D. Nausėdienė pradėjo susitikimu su Vilkaviškio „Aušros“ gimnazijos bendruomene. Svetingai pasitikta, lydima kitų delegacijos narių, vicemerės Daivos Riklienės, mero sutuoktinės Aušros Neiberkienės, viešnia apžiūrėjo mokyklos erdves.

Informaciniame centre mokinių grupė pristatė jau trečius metus veikiančią Vilkaviškio ekonomikos ir verslo akademiją. Gimnazistai kalbėjo apie sąmoningą pasirinkimą savo savaitgalius skirti mokymuisi – laiką, kurį bendraamžiai praleidžia ilsėdamiesi, jie investuoja į žinias, tobulėjimą ir asmeninį augimą.

Svečiams buvo pristatyta neseniai įrengta kalbų laboratorija. Moderni jos įranga sudaro galimybes diferencijuoti užduotis, padeda dar efektyviau įsisavinti mokomąją medžiagą.

„FabLab“ erdvėje gimnazistai kartu su mokytoju Mindaugu Karčiausku demonstravo praktinius darbus. Čia mokiniai dirba su CNC staklėmis, ieško inžinerinių sprendimų, užsiima aviamodeliavimu ir programavimu, o įgytas žinias sėkmingai pritaiko realiose situacijose.

Biochemijos laboratorijoje abiturientės pirmąją šalies ponią supažindino su tyrimais, atliekamais brandos darbams bei tarptautiniams konkursams. Pedagogė Daiva Paškauskienė pabrėžė, kad mokiniai vis drąsiau imasi eksperimentinės veiklos, o jų tyrimų temos stebina įvairove – nuo muzikos poveikio žmogaus organizmui iki pieno produktų savybių analizės.

D. Nausėdienė kalbėjosi su gimnazistais apie jų ateities planus ir studijų pasirinkimus. Viešnią ypač džiugino tai, kad daugelis moksleivių savo ateitį sieja su Lietuva ir šalies aukštosiomis mokyklomis, matydami čia galimybių kurti, augti ir prisidėti prie valstybės ateities.

Apie dirbtinį intelektą ir mokytojo profesijos prestižą

Vizitas „Aušros“ gimnazijoje buvo proga aptarti dirbtinio intelekto įtaką šiuolaikiniam pasauliui. Pirmoji šalies ponia, mokyklos vadovė Neringa Bartelienė, vicemerė, pedagogai, gimnazistai ir kiti aptarė, kaip skaitmenizacija vis labiau keičia kasdienį gyvenimą, keldama naujų iššūkių, kartu atverdama reikšmingų galimybių švietimo sistemai.

„Nepamirškime, kad dirbtinis intelektas keičia ne tik mūsų darbą ar mokymąsi – jis keičia mūsų santykį su tikrove ir vienų su kitais. Todėl svarbu išlikti sąmoningiems, atsakingiems ir gebantiems kritiškai mąstyti“, – pabrėžė D. Nausėdienė.

Diskutuojant buvo nagrinėjami konkretūs klausimai: technologijų įtaka mokymosi kokybei, kritinio mąstymo ugdymo svarba, mokinių savarankiškumo stiprinimas bei informacijos patikimumo vertinimas.

Vilkaviškio „Aušros“ gimnazijoje vyku-sios diskusijos dalyviai dalijosi praktinėmis įžvalgomis apie tai, kaip dirbtinis intelektas jau taikomas ugdymo procese, ir svarstė, kokių sprendimų nacionaliniu mastu reikėtų siekiant užtikrinti atsakingą, saugų ir prasmingą jo naudojimą.

Pokalbyje atsiskleidė ir skirtingi požiūriai. Mokiniai akcentavo, kad dirbtinis intelektas gali būti vertingas įrankis sisteminti informaciją, efektyviau pasiruošti atsiskaitymams ir taupyti laiką. Jaunuoliai pabrėžė ir atsakingo naudojimo svarbą, akcentavo būtinybę tikrinti šaltinius bei išlaikyti kritinį mąstymą.

Tuo tarpu pedagogai atkreipė dėmesį į iššūkius: nors technologijos atveria naujų galimybių, tampa vis sudėtingiau įvertinti, kiek darbo atliko pats mokinys, o kiek jis padarė pasitelkęs dirbtinį intelektą. Dėl to kyla klausimų apie vertinimo objektyvumą, mokymosi proceso skaidrumą ir naujų vertinimo metodų poreikį.

Pedagogų bendruomenė kėlė ir mokytojo profesijos prestižo klausimą. Nors apie jo stiprinimą kalbama vis dažniau, jaunų specialistų, norinčių dirbti mokyklose, trūksta. Svarstyta, kas lemia, jog ši profesija jaunam žmogui išlieka nepakankamai patraukli.

Prezidento patarėja švietimo klausimais Jūratė Litvinaitė pabrėžė, kad nuo pat kadencijos pradžios G. Nausėda daug dėmesio skiria šiai problemai. Ji akcentavo, jog svarstoma įstatymu įtvirtinti didesnę mokytojo profesijos autonomiją, kuri leistų pedagogams savarankiškiau priimti sprendimus ugdymo procese ir taip stiprintų jų, kaip profesionalų, statusą.

Ragino garsiai dalytis gerais darbais visuomenės labui

D. Nausėdienė buvo nuvykusi į Gudkaimį: apsilankė kaimo bendruomenės namuose įrengtame sendaikčių muziejuje, užsuko į vaikų dienos centrą. Viešnia domėjosi jo lankytojų laisvalaikiu bei kasdienėmis veiklomis.

Pirmoji ponia pasidžiaugė aktyvia kaimo bendruomenių veikla ir pabrėžė, kad Vilkaviškio rajonas šalies kontekste išsiskiria tuo, jog daugelyje kaimiškųjų vietovių veikia vaikų dienos centrai, užtikrinantys prasmingą vaikų ir jaunimo užimtumą.

Ji susidomėjusi klausėsi Gudkaimio kaimo bendruomenės pirmininko Ramūno Žemaičio, kuris pasakojo apie savarankiško gyvenimo namus bei kitas iniciatyvas, prisidedančias prie bendruomenės finansinio stabilumo.

Viešnia taip pat pasidžiaugė veiklia Šiaudiniškių kaimo bendruomene.

D. Nausėdienė nevyriausybinių organizacijų atstovus ragino garsiau kalbėti apie nuveiktus darbus, dalintis gerąja patirtimi ir tapti įkvėpimu kitiems. Ji taip pat kvietė bendruomenes aktyviai įsitraukti į Prezidento globojamą pilietinę iniciatyvą „Lietuvos galia“, kurios tikslas – stiprinti visuomenės dalyvavimą valstybės gyvenime ir auginti pilietinę galią.

Laisvalaikio užimtumas: galimybės ir iššūkiai

Pats didžiausias dėmesys vykstant vizitui skirtas diskusijai apie vaikų užimtumą ir saugumą internete. Į pokalbį su pirmąja šalies ponia D. Nausėdiene įsitraukė rajono Tarybos atstovai, Savivaldybės administracijos Vaiko gerovės ir Šeimos komisijų nariai bei specialistai, dirbantys su vaikais ir jaunimu.

Pasidžiaugta, kad rajone sudarytos plačios galimybės vaikams ir paaugliams turiningai leisti laisvalaikį: jie gali rinktis nuo Vilkaviškio meno mokyklos ir įvairių būrelių iki Atviro jaunimo centro veiklų. Jaunimo reikalų koordinatorė Danguolė Gudeliauskienė akcentavo, kad vis daugiau jaunuolių vasarą renkasi ne tik poilsį, bet ir darbą, aktyviai naudodamiesi jau kelerius metus veikiančia įdarbinimo programa.

Kartu aptarti ir iššūkiai – vienu aktualiausių išlieka pavėžėjimo klausimas kaimiškosiose vietovėse. Dėl retai kursuojančio viešojo transporto moksleiviams po užsiėmimų sudėtinga iš miesto grįžti namo, todėl ieškoma sprendimų, kaip užtikrinti didesnį veiklų prieinamumą.

Mokinių sąmoningumas padėtų išvengti pavojų

Nemažai dėmesio skirta mobiliųjų telefonų naudojimo mokyklose temai, vaikų saugumui internete bei būdams, kaip šiuos iššūkius spręsti. Nors dalis ugdymo įstaigų renkasi riboti naudojimąsi telefonais, diskusijoje akcentuota, kad vien draudimų nepakanka – kur kas svarbiau nuosekliai ugdyti mokinių sąmoningumą, atsakomybę ir gebėjimą technologijas naudoti prasmingai.

Savivaldybės tarybos narys pedagogas Mindaugas Bučinskas pabrėžė, kad mobilieji įrenginiai neturėtų būti vertinami vien kaip problema. Jo teigimu, tinkamai integravus technologijas į ugdymo procesą, šios gali tapti naudingu įrankiu. Jei mokyklos būtų geriau aprūpintos kompiuteriais, būtų lengviau kiekvienu individualiu atveju technologijų naudojimą padaryti kryptingą ir efektyvų.

Rita Viktoravičienė, tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorė, atkreipė dėmesį į itin jautrią problemą – rajone daugėja atvejų, kai vaikai, patys to nesuvokdami, dalijasi netinkamo turinio nuotraukomis. Pasak jos, mokiniai dažnai neįvertina galimų pasekmių ir nesupranta, kas slypi už tokių prašymų dalytis. Su šia grėsminga situacija susiduria įvairaus amžiaus mokiniai – nuo pradinukų iki gimnazistų.

Diskusijos dalyviai sutarė, kad siekiant spręsti įvardytus iššūkius būtinas glaudesnis mokyklų, tėvų ir institucijų bendradarbiavimas. Tik bendromis pastangomis galima užtikrinti saugią, atsakingą ir sąmoningą technologijų naudojimo kultūrą, kuri padėtų vaikams išvengti pavojų ir išnaudoti skaitmeninių įrankių teikiamas galimybes.

Pirmoji šalies ponia buvo išlydėta su tautinio paveldo dovanomis – šakočiu ir šviežiai spaustu sūriu.

Atsisveikindama D. Nausėdienė aplankytoms „Aušros“ gimnazijos ir Gudkaimio kaimo bendruomenėms įteikė Lietuvos valstybės istorinę vėliavą su Prezidento parašu.