Ateinantį savaitgalį, balandžio 25–26 dienomis, Marcinkonyse, Dzūkijos nacionalinio parko širdyje, vyks tradicinis gamtos ir patirčių festivalis „Vidur girių“. Lėtojo turizmo renginyje žadama daug gilių įspūdžių.
Dzūkijos nacionalinis parkas šiemet mini 35-erių metų sukaktį, tad festivalis suteiks progą geriau pažinti didžiausią saugomą teritoriją Lietuvoje.
Atvykusieji galės rinktis iš daugiau nei 35 veiklų – nuo žygių po retai lankomas vietas ir susitikimų su vietos gyventojais iki edukacijų, kūrybinių dirbtuvių, ekskursijų bei patyrimų, kurie įprastai nėra lengvai prieinami ar vyksta tik siauram dalyvių ratui.

Viena iš laukiančių ypatingų patirčių – žygis „Kodėl buvo atvertos Dzūkijos kopos?“. Priminsime, kad ruošiant atverti žemynines kopas buvo iškirsti tam tikri miško plotai, vėliau juose vyko kontroliuojamas deginimas. Dabar laukia miško paklotės šalinimas. Šios dar 2016 m. suplanuotos gamtotvarkos priemonės tikslas yra padidinti biologinę įvairovę ir atkurti nykstančių augalų bei gyvūnų rūšis.
Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl imtasi atverti žemynines kopas, – siekis grąžinti bent nedidelę dalį smėlynų buveinių Pietų Lietuvoje, kokios jos buvo prieš gerą pusšimtį metų. Pokariu buvo įprasta plotus, netinkančius žemės ūkiui, apsodinti mišku. Tačiau jame nebelieka vietos tai biologinei įvairovei, kuriai miškai yra netinkama buveinė. Tokiais atvejais augalų, gyvūnų ir ypač – vabzdžių rūšys, kurioms reikalingos visiškai atviros buveinės su smėliu, išnyksta.
Pokyčiai įgyvendinami tiek dėl gamtosauginių, tiek dėl kraštovaizdžio eksponavimo priežasčių. Svarbiausias argumentas – atviros kopos buvo būdingos šiam regionui, yra jo gamtos ypatybė ir vertybė.
Festivalio „Vidur girių“ žygio „Kodėl buvo atvertos Dzūkijos kopos?“ dalyvius lydės Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkai, planuojantys, koordinuojantys žemyninių kopų atvėrimo procesą.
Informaciją apie šią ir dar kelias dešimtis festivalio veiklų galima rasti jo organizatoriaus – Baltijos aplinkos forumo, taip pat Dzūkijos nacionalinio parko feisbuko paskyrose.
„Santakos“ inf.





Parašykite komentarą
Tik prisijungę vartotojai gali komentuoti.