Rūpesčiai dėl paukščių: gražu, bet ne savame kieme

Eglė MIČIULIENĖ

Šį pavasarį aplinkosaugininkai sulaukė ne vieno vilkaviškiečio prašymo leisti ardyti paukščių lizdus. Skirtingi institucijų sprendimai sukėlė dalies gyventojų nepasitenkinimą – vienur lizdų liesti neleista, kitur tam buvo duotas leidimas.

Jau padėjo kiaušinius

Kartu su pavasariu Vilkaviškio gyvenamųjų kvartalų želdiniuose prasidėjo tikros statybos: lizdus intensyviai ėmė ręsti į gimtinę sugrįžę kovai, dar vadinami kovarniais. Sparnuočių keliamas triukšmas, automobilius ir kiemus numarginusios paukščių išmatos sukėlė žmonių nepasitenkinimą, tad šie ėmė rašyti raštus miesto seniūnijai.

Nors iki vasario 28 d., kol leidžiama naikinti kovų lizdus, jie buvo šalinti įvairiose Vilkaviškio teritorijose, tačiau šie paukščiai darbštūs: sugrįžę ir neradę senų namų jie greitai ėmė ręsti naujus. „Kovarnis – labai prisitaikantis paukštis. Nors mieste vykdoma populiacijos kontrolė ir vienoje vietoje jų sumažėja, jie greitai atsikuria iš aplinkinių teritorijų ar persikelia į naujas vietas“, – sakė Vilkaviškio seniūno pareigas laikinai einanti Edita Grygelaitienė.

Kadangi varninių paukščių (kovų ir pilkųjų varnų) lizdus Lietuvos įstatymai leidžia ardyti tik gavus Aplinkos apsaugos departamento (AAD) išvadą, Vilkaviškio seniūnija, sulaukusi gausių nusiskundimų, kovo 25 d. kreipėsi į šią instituciją. Paprašyta leidimo reguliuoti kovų populiaciją ir tvarkyti lizdus Lauko, S. Nėries, Birutės, Gedimino gatvėse, taip pat vaikų lopšelio-darželio „Eglutė“ ir „Aušros“ gimnazijos teritorijose.

Tačiau iš tarnybos buvo gautas neigiamas atsakymas. Aplinkos apsaugos departamento specialistai su dronais įvertino situaciją ir nustatė, kad šiuo metu kovai jau sudėję ir peri kiaušinius, todėl lizdų ardymas ar kitos poveikio priemonės yra draudžiamos.

Tektų mokėti baudas

AAD pareigūnai savo rašte priminė, jog kovų lizdus leidžiama ardyti tik teisės aktuose nustatytu terminu – nuo liepos 1 d. iki vasario 28 d. Seniūnijai dėl šių paukščių gausos reguliavimo rekomenduota kreiptis pasibaigus perėjimo laikui.

Problema dėl kovų keliamo triukšmo bei taršos, pasibaigus laikotarpiui, leidžiančiam naikinti kovų lizdus, Vilkaviškyje buvo kilusi ir pernai. Į AAD dėl šios problemos 2025-aisiais kreiptasi net du kartus. Pirmą kartą, kol kovai dar nebuvo spėję sudėti kiaušinių, leidimas buvo gautas, pasamdyta speciali technika ir dalis lizdų išardyta.

Tačiau paukščiai niekur nedingo – netrukus čia pat ar paskridę kiek tolėliau jie susikrovė naujus lizdus.

„Antrą kartą leidimo departamentas nebedavė. Ir nieko čia nepadarysi: paukščiams atėjo laikas dėti kiaušinius, jie ir deda. O gamtą saugantys įstatymai numato terminus, kada negalima žvejoti lašišų, kada negalima trikdyti paukščių ramybės ir panašiai. Jeigu juos pažeisi – teks susimokėti baudas“, – kalbėjo E. Grygelaitienė.

Išardė gandralizdį

Paskutinėmis kovo dienomis įvairios institucijos gyventojų skambučių sulaukė ir dėl Vilkaviškyje, Statybininkų gatvėje, išardyto gandralizdžio.

Į redakciją taip pat paskambino net kelios vilkaviškietės. Visos išgyveno dėl spėjusio sugrįžti ir be namų likusio gandro. Jo lizdas daug metų buvo vienos sodybos kieme, ant ūkinio pastato kamino.

„Kovo 29 d. gandras parlėkė, pradėjo tvarkytis namus, laukti pačios. Bet jau kitą dieną atvažiavo darbininkai su bokšteliu ir lizdą nuvertė. Vargšas gandras ratais skraido, tupia į netoliese esantį medį ir nesupranta, kas nutiko. Labai liūdna tai matyti! Kiekvieną pavasarį šių paukščių pora sulaukdavo gandriukų, kartais ir po tris. Jie taip gražiai kleketuodavo, taip jais džiaugėmės! Kaip tiems žmonėms negaila…“ – graudinosi moteris.

Panašiai kalbėjo ir kitos dvi skambinusios vilkaviškietės. Jos sakė suprantančios, jog gyventojai greičiausiai nutarė tvarkytis savo sodybą ir kad sunkiam gandralizdžiui ant pastato kamino – ne vieta. Bet, anot moterų, tokius darbus buvo galima padaryti anksčiau.

„Pati „Santakoje“ skaičiau, kad pavasarį grįžusiems paukščiams reikia duoti ramybę, leisti išsiperėti, kad negalima ardyti jų lizdų. Kodėl tų įstatymų nesilaikoma?“ – piktinosi viena iš skambinusiųjų.

Kurį laiką gandras dar mėgino ant kamino krauti šakas, bet netrukus dingo. Po keleto dienų grįžusi patelė neberado nei namų, nei savo antrosios pusės.

Iki kovo pabaigos

„Santakoje“, kaip skaitytoja ir minėjo, neseniai buvo rašyta apie lizdaviečių ardymo ar perkėlimo tvarką bei terminus.

Gandras, skirtingai nei kovas, yra ne medžiojamas, o saugomas paukštis, ir leidimus gandralizdžiams ardyti išduoda kita institucija – Aplinkos apsaugos agentūra (AAA). Pasiteiravome, ar Statybininkų gatvėje gyvenantys vilkaviškiečiai tokį dokumentą turėjo. Iš agentūros atstovų sulaukėme teigiamo atsakymo: „Taip, minėtu adresu gyvenantiems žmonėms kovo 26 d. buvo išduotas leidimas, kuriuo iki kovo 31 d. buvo suteikta teisė tvarkyti ir ardyti lizdą, perkeliant nuo gyvenamojo namo kamino ant sukonstruotos dirbtinės lizdavietės.“

Pagal Aplinkos ministerijos nustatytą tvarką, gandralizdžius, turint leidimą, galima perkelti nuo rugsėjo 1 d. iki kovo 31 d., ne toliau kaip 100 metrų nuo pradinės lizdo vietos. Tad šioje vietoje įstatymas pažeistas nebuvo.

Gali ir neapsigyventi

Aplinkos apsaugos departamento Kauno gyvosios gamtos apsaugos skyriaus vedėjas Juozas Lenkutis taip pat teigė gavęs pranešimą apie Vilkaviškyje ardomą gandralizdį.

„Bet išsiaiškinome, jog Aplinkos apsaugos agentūra tam išdavusi leidimą. Žmonės galbūt tik dabar susiruošė tvarkytis sodybą, dėl to ir kreipėsi leidimo. Darbus jie atliko kovo 30 dieną, nepažeisdami jokių terminų. Puikiai suprantu gyventojus, kuriems gaila gandro, bet paklauskite, ar jie patys norėtų gandralizdį išsikelti savo sklype, ant stogo ar kamino?“ – svarstė J. Lenkutis.

Pareigūnas patvirtino, jog sodybos savininkai šalia nuversto lizdo, kaip ir reikalaujama, įrengė kitą lizdavietę.

Į redakciją skambinusios moterys buvo įsitikinusios, jog ji įtaisyta per žemai, todėl gandrai į tą pusę net nežiūri. Tuo tarpu J. Lenkutis teigė, kad sodybos šeimininkai per 30 dienų turi pateikti ataskaitą apie atliktus darbus, o aplinkosaugininkai savo ruožtu patikrins, ar laikytasi leidime nurodytų sąlygų.

Vis dėlto net ir pagal visus reikalavimus įrengta nauja lizdavietė dar negarantuoja, kad gandrai joje įsikurs.

„Aš pats kažkada paprašiau specialistų, kad mano sodyboje ant aukščiausio medžio iškeltų gandralizdį. Deja, gandrai ten taip ir neapsigyveno. O kartais jie įsikuria, rodos, tikrai nepatogioje vietoje – kad ir ant kamino. Šiuo atveju tikėtina, kad paukštis lizdą kraus kur nors kitur“, – pasakojo aplinkosaugininkas.

Akivaizdu, kad žmonių ir laukinių paukščių kaimynystė ne visada būna paprasta: vienus ji džiugina, kitiems kelia nepatogumų. Ir nors įstatymai nustato aiškias ribas, kiekvienu atveju bus nesutariančių, kur baigiasi žmogaus patogumas ir kur prasideda gamtos teisės.