Gyventojai, ūkininkai ir miškų valdytojai raginami šiuo metu naikinti invazinius augalus savo valdose.
Gausialapiai lubinai, Sosnovskio barščiai ir kiti invaziniai augalai dabar dar maži, tik pradeda augti, todėl juos lengva pašalinti iškasant su šaknimis.
Svarbu ir kitas dalykas: nesodinti invazinių augalų. Baltažiedė robinija, gausialapis lubinas, karčiuotoji kortaderija, sirinis klemalis, apskritalapis smaugikas, reinutrės ir šluotinis sauskrūmis gali atrodyti patrauklūs, tačiau jie yra invaziniai ir juos platinti bei auginti draudžiama. Sodindami juos savo kiemuose ar dalindamiesi su kaimynais gyventojai prisideda prie jų plitimo ir taip daro žalą gamtai.
Invaziniai augalai ir gyvūnai tebėra vienas aktualiausių aplinkosaugos iššūkių, jie daro neigiamą įtaką vietinei biologinei įvairovei, ekosistemų funkcijoms, net ir žmogaus sveikatai. Invazinės rūšys sparčiai plinta dėl joms būdingų biologinių savybių: intensyviai dauginasi, prisitaiko prie įvairiausių aplinkos sąlygų, o naujose teritorijose dažnai neturi natūralių priešų, kurie ribotų jų populiacijas.
Daugiausiai nusiskundimų Aplinkos ministerija gauna dėl dviejų rūšių – ispaninio ariono ir Sosnovskio barščių.
Pirmieji – itin aktyvūs šliužai, mintantys įvairiais augalais. Jie daro žalą biologinei įvairovei ir žemės ūkiui ėsdami daržoves, vaisius, dekoratyvinius augalus, naikindami jaunus ūglius, lapus. Dėl šių kenkėjų mažėja derlius, žemės ūkio produkcija užteršiama gleivėmis ir išmatomis, todėl ūkininkai ir sodininkai patiria ekonominių nuostolių.
Sosnovskio barštis – sparčiai plintantis invazinis augalas, subrandinantis vidutiniškai 20 tūkstančių sėklų. Susiformavęs tankus sąžalynas nustelbia ir naikina vietines rūšis, kurios negali konkuruoti dėl šviesos ir maistinių medžiagų. Sosnovskio barštis taip pat kelia tiesioginę grėsmę žmogaus sveikatai. Kontaktas su augalu sukelia sunkius odos nudegimus, alergines reakcijas, kvėpavimo takų sutrikimą.
Invazinės rūšys į Lietuvą patenka įvairiais būdais: dėl žmonių veiklos, kai būna sąmoningai įkurdinamos aplinkoje (pavyzdžiui, žuvys ar vėžiai įleidžiami į vandens telkinius žuvininkystės tikslais, atsibodę egzotiniai gyvūnai paleidžiami į laisvę), arba atsitiktinai – kartu su augalais, dirvožemiu, prekėmis ar pakuotėmis.
Šių rūšių plitimo prevencija prasideda nuo kiekvieno iš mūsų atsakingumo. Svarbu žinoti, kad invazines rūšis ar jų gyvybingas dalis draudžiama platinti, pardavinėti, įkurdinti aplinkoje ar paleisti į gamtą – tai ypač aktualu sodininkams ir gyvūnų laikytojams. Už šiuos pažeidimus Administracinių nusižengimų kodekse numatyta administracinė atsakomybė.
Aplinkos ministerijos inf.
Parašykite komentarą
Tik prisijungę vartotojai gali komentuoti.