„Santaka“ / Vilkaviškio kryptimi investuotojų keliai kol kas neveda / Verslas

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 5,85 a sodo sklypą Vijoklių g. 11, Vilkaviškyje (įvažiavimas iš Lobiškių g., atlikti kadastriniai matavimai). Tel. 8 600 61 776.
Galioja iki: 2019-10-17 11:43:55

Reikalinga siuvėja dirbti visą darbo dieną (siūti užuolaidas). Tel. 8 652 03 388.
Galioja iki: 2019-10-17 13:09:12

Parduoda 0,74 ha žemės ūkio paskirties sklypą (1 km nuo Vilkaviškio, prie kelio yra elektros įvadas, tinka namui statyti), 0,25 ha namų valdos sklypą Vilkaviškio miesto ribose ir gretimai 0,14 ha žemės ūkio paskirties sklypą (galima pirkti abu kart), nedidelį kiekį pašarinių runkelių. Tel. 8 680 59 859.
Galioja iki: 2019-10-18 14:19:24

Reikalinga melžėja (galimas apgyvendinimas). Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2019-10-20 10:52:17



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Verslas

Dalinkitės:  


Kandidatas į Prezidentus Gitanas Nausėda kalbėjo apie regionų verslo galimybes.

Kristinos Žalnierukynaitės nuotr.


Vilkaviškio kryptimi investuotojų keliai kol kas neveda

Kristina ŽALNIERUKYNAITĖ

Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centre (TVIC) ketvirtadienio vakarą surengta apskritojo stalo diskusija apie Sūduvos regiono verslo situaciją ir perspektyvas. Renginys pavadintas „Regiono iššūkiai ir galimybės. Vilkaviškio kryptis“.

Susitikime dalyvavo kandidatas į Lietuvos Respublikos Prezidento postą, ekonomistas, socialinių mokslų daktaras Gitanas Nausėda ir bendrovės „SME Finance“ patarėjas ekonomikai, ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.

Pastarasis lektorius gana gausiai susirinkusiems žmonėms pristatė šalies eksporto tendencijas. Pasak A. Izgorodino, šįmet eksportas augs lėčiau. Prie to prisidės besikeičianti makroekonominė padėtis Europos Sąjungoje, į kurią keliauja apie 80 proc. eksporto iš Lietuvos. A. Izgorodino nuomone, euro zonos ekonomika jau pasiekė savo piką, tad ūkio augimas šių metų antrąjį pusmetį, tikėtina, bus kuklesnis. Lektorius paragino verslininkus labiau pagalvoti ne apie gamybos apimčių plėtrą, o patarė daugiau investuoti į darbo našumo didinimą.

Ekonomistas G. Nausėda apibūdino Marijampolės regioną Lietuvos kontekste, o Vilkaviškio rajono savivaldybę – kaip šio regiono dalį. Pasak svečio, gyventojui Marijampolės apskrityje tenkanti bendrojo vidaus produkto (BVP) dalis – viena mažesnių šalyje. Ji siekia tik 8 tūkst. eurų, kai tuo tarpu BVP vidurkis šalyje – 13 tūkst. eurų vienam gyventojui.

Regiono indėlis į valstybės ekonomikos „katilą“ taip pat menkas – vos 3 proc. šalyje sukuriamos pridėtinės vertės. Vis dėlto istoriniai pasiekimai pagirtini: 2000–2016 m. laikotarpiu BVP vienam gyventojui išaugo 3 kartus. Regione pagal tiesioginių užsienio investicijų rodiklį lyderiauja Kazlų Rūdos savivaldybė.

Regiono savivaldybės pasižymi ryškiais ekonominiais netolygumais. Verslo įmonės koncentruotos Marijampolės savivaldybėje – ten veikia daugiau nei pusė visų apskrities verslų. Vilkaviškio rajone įsikūrusios apie penktadalis regiono įmonių.

Vis ryžtingiau vietą po saule Marijampolės regione išsikovoja prekybos, transporto, gamybos ir pramonės sektoriai. G. Nausėdos turimais duomenimis, labiausiai „lieknėja“ žemės ūkio sektorius, tačiau jo apimtis Sūduvos regione (sudaro 10–11 proc. ekonominės veiklos), palyginti su visa šalimi (3 proc.), dar pastebimai didesnė.
Vilkaviškio rajone įsikūrusios apie penktadalis regiono įmonių.


Susitikime apžvelgtos demografijos tendencijos. Vilkaviškio rajono savivaldybės gyventojų vidutinis amžius 2001–2018 m. nuo 36-erių padidėjo iki 46-erių metų, tuo tarpu Lietuvoje – nuo 36-erių iki 43-ejų metų.

Socialinė „sveikata“ Marijampolės regione taisosi bene sparčiausiai šalyje. Teigiami pokyčiai juntami ir Vilkaviškyje – socialinės rizikos šeimų skaičius, tenkantis 1 tūkst. gyventojų, mūsų savivaldybėje nuolat mažėja nuo 2010 m. Vis dėlto situacija beveik perpus prastesnė nei vidutinė šalyje. Gimstamumas Vilkaviškio rajone visiškai atitinka Sūduvos regiono tendencijas – rodiklių atotrūkis nuo šalies vidurkio pastaruoju metu didėjo. Pavyzdžiui, 2007 m. gyventojų skaičius Vilkaviškio rajone buvo per 46 tūkst., o šįmet jis sumažėjo net 22 proc.

Ir tai visai nenuostabu, mat atlyginimų dydžiu neblizga visas regionas. Vilkaviškio rajone vidutinio darbo užmokesčio vidurkis yra apie 27 proc. mažesnis nei šalies ir siekia 652 eurus neatskaičius mokesčių. Tuo tarpu Kazlų Rūdoje šis rodiklis siekia 836 eurus (šalies vidurkis – 888 eurai). Regione, kaip ir visoje šalyje, vyrauja bendra tendencija – kuo daugiau užsienio investuotojų, tuo didesni atlyginimai. Tiesa, kai kurių Vilkaviškio rajono įmonių „raumenys“ netgi didesni nei didmiesčių verslo: 10 mūsų rajono įmonių moka didesnį darbo užmokestį nei šalies vidurkis ir įdarbina net 25 proc. visų dirbančiųjų.

Pasak G. Nausėdos, Vilkaviškio regioną išgelbėtų atėjęs stiprus užsienio investuotojas. Tik kaip jį privilioti, jei rajone jau beveik neliko dirbti norinčių ir galinčių žmonių?

– Ne visada darbo jėgos gausa privilioja investuotojus. Gali būti ir priešingai. Investuotojui svarbiausia – išvystyta infrastruktūra, susisiekimas, vietos valdžios dėmesys. Stambi įmonė gali įžengti į regioną, net jeigu ten darbo jėga „nespindi“, ir tokių pavyzdžių yra jau ne vienas. Patrauklūs atlyginimai ir naujos darbo vietos priviliotų darbuotojų iš aplinkinių regionų, – teigė ekonomistas. – Nevalia apleisti inovacijų diegimo versle bei technologinio vystymo. Nors regiono žemės ūkyje sukuriamos pridėtinės vertės dalis reikšmingai sumažėjusi, tačiau daugelis būtent šiame sektoriuje mato daugiausiai potencialo. Marijampolės regiono pramonės sektoriuje pamatai išlieti, būtina didinti produktyvumą ir žvalgytis užsienio rinkų. Dirbančiųjų pramonės sektoriuje procentinė dalis Marijampolės ir Vilkaviškio savivaldybėse beveik didžiausia šalyje, Marijampolė turi laisvąją ekonominę zoną, strategiškai palankią geografinę vietą. Tad atrasta eksporto gysla pramonės sektoriuje galėtų sukurti proveržį Marijampolėje ir Vilkaviškyje, o sinergija, santarvė ir maksimalios galimybės savirealizacijai visame regione – svarbiausios sąlygos kuriant gerovę.

Pasak G. Nausėdos, reikėtų identifikuoti keletą regionų centrų, juose kurti infrastruktūrą, geresnes susisiekimo sąlygas su aplink esančiais miesteliais ir kaimais, investuoti ten ir siekti pritraukti verslą. Kitaip šalyje liks pustrečio miesto, o regionai ir toliau sparčiai tuštės, nes žmonės, neturėdami galimybės „užsikabinti“, rinksis emigraciją.

Vilkaviškio TVIC susirinkę žmonės turėjo klausimų abiem ekonomistams. G. Nausėda taip pat buvo susitikęs su vietinių „Lions“ ir „Rotary“ klubų atstovais. Su jais kalbėta apie rajono verslų situaciją.



Galerija: Vilkaviškio kryptis





Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Šilumos tiekimu rajone norėtų rūpintis pati Savivaldybė
* Tėvynę mylinčiam mokytojui įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Dangaus asų dovana ekstremalams – stipriausių emocijų pliūpsnis
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ko šiuo metu Jums labiausiai trūksta?
Sveikatos.
Darbo.
Pinigų.
Artimo žmogaus.
Poilsio.
Nieko netrūksta.



Kalbos patarimai

Didžiuma ar diduma?
„Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ teikiamas tik žodis diduma – didesnė dalis, dauguma. Pvz.: Didžiumą (= Didumą ) derliaus jau nuėmė.
Netaisyklingai vartojamas vietininkas didžiumoje irgi turi būti taisomas. Pvz.: Šiandien romano autorius didžiumoje (= iš esmės, beveik visai ) užmirštas.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2019 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas