Kultūros organizacijos vis dažniau supranta, kad nepakanka tik surengti įdomią parodą, koncertą ar edukacinį renginį. Siekiant įtraukti vietos bendruomenes, reikia bendrų potyrių, galimybės būti pamatytiems, išgirstiems – tai padeda kultūros organizacijoms burti vietos žmones ir kurti veiklas, kurios yra aktualios ir prasmingos.
Eiti pas žmones
Asociacijos „Kūrybinės jungtys“ vadovė Milda Laužikaitė patarė į bendravimą su bendruomene organizacijoms įtraukti daugiau žaismingumo. „Mūsų klausia, kaip tyrinėti bendruomenes. Aišku, galima saugiai, pritaikant klausimynus ir kitus standartinius metodus, tačiau galima atsistoti nuo stalo ir eiti tiesiai pas žmones. Nebūtinai žinosime, ar pavyks, bet pasielkime spontaniškai ir pažaiskime“, – sakė kūrybiškumo ekspertė.
„Kūrybinės jungtys“ jau keletą metų įgyvendina tęstinę kultūrinio dialogo ir bendrakūros programą „Dialogo bendruomenės“, kurioje kasmet dalyvauja apie 10 vietos kultūros ir kitų sričių organizacijų. Tyrinėjimo kelyje jas lydi kultūros ir meno profesionalai, kurie pasitelkdami kūrybinius metodus padeda pažinti vietos žmones, megzti ilgalaikes partnerystes ir įtraukti bendruomenes į bendrą kultūrinių veiklų kūrimą, taip mažinant socialinę ir kultūrinę atskirtį.
M. Laužikaitė pastebėjo, kad šiemet projektuose dažniausiai atsikartojantis elementas buvo žaidimas, kurį pritaikė projekte dalyvavęs Vilkaviškio kultūros centras.
Žaidė ne tik gatvėse
Pirmiausia kultūros organizacijos darbuotojai atliko tyrimą – ėjo į gatves ir klausė, kokius žaidimus vilkaviškiečiai pamena. Išsiaiškinę, kurie žaidimai populiariausi, jie grįžo ir pasiūlė praeiviams juos pažaisti. Prie kultūros centro darbuotojų pradėjo jungtis aktyvūs miestiečiai, žmonės iš kitų organizacijų. Taip mezgėsi ryšiai, bendruomenės santykiai, žmonės įsitraukė.
Visi susitikimai ir žaidimai sukūrė jaukią atmosferą, atsirado saugi erdvė, kai žmonės pradėjo dalintis net ir juos neraminančiais klausimais. „Vieno susitikimo gatvėje metu vilkaviškietis pasidalino nuoskauda dėl jo apylinkėse kertamų medžių. Tad vieną žaidimą nusprendėme pažaisti jo minėtoje kirtavietėje. Ten medžiams ir poeziją kūrėme, ir piešinius piešėme, taip gimė gražūs atvirukai. Tai buvo galimybė žmonėms išreikšti susikaupusias emocijas“, – pasakojo „Kūrybinių jungčių“ praktikė, vizualaus meno kūrėja Eglė Gudonytė.
Naujos metodikos
Vilkaviškio kultūros centro kultūrinės veiklos vadybininkė Aksana Laskevičienė teigė, kad „Dialogo bendruomenės“ projekto metu norėjosi ne tik stiprinti ryšius su vietos bendruomene, bet kartu sudrumsti vandenį – išgirsti kitų nuomonių, sužinoti naujų metodikų, kitu kampu pažvelgti į savo kasdienį darbą.
„Su kolegomis ėjome į gatvę ir paprašėme praeivių prisiminti savo vaikystės žaidimus. Šis klausimas iš karto atrakino žmones, nebeliko barjero, jie prisijungė netgi pažaisti, pavyzdžiui, žaidimą „Saulė šviečia“. Šalia to teiravomės, kaip žmonės atsikraustė į Vilkaviškį, kas jiems čia patinka, kokie jų lūkesčiai. Išgirdome, kad dalis nori tiesiog pasikalbėti – pasijautė socialinės atskirties momentai“, – sakė A. Laskevičienė.
Kultūros centro darbuotojai ne tik ėjo į miestą, tačiau važiavo ir iki Vištyčio, Gražiškių. „Prie mūsų kvietimo pažaisti tokius paprastus vaikystės žaidimus, kaip „Skilim bumbum“, prisijungė pirmą kartą matyti žmonės. Sužinojome, kurie žmonės ten neseniai atsikraustė, kurie ilgiau gyvena, kas jiems patinka, erzina, kaip jie norėtų prisidėti prie renginių organizavimo. Išgirdome daug idėjų renginiams, kurias planuojame pritaikyti ateityje, – pasakojo A. Laskevičienė. – Ne vienam iš kolegų kilo klausimų: „O kada čia jau pradėsime rimtai dirbti?“. Pasirodo, į daugumą klausimų buvo atsakyta žaidimo forma. Pajautėme, kad miestiečiams kartais tiesiog trūksta atviro pokalbio, o žaidimas gali padėti išsakyti, kas neramina, ko trūksta.“
Asociacijos „Kūrybinės jungtys“ inf.
Parašykite komentarą
Tik prisijungę vartotojai gali komentuoti.