Rusiškus naratyvus gali įveikti tik lietuvių vienybė

Andrius GRYGELAITIS

Naujienų portalo „Lrytas“ surengtoje konferencijoje „Saugumo kodas“ ieškota atsakymų į esminius klausimus: kaip užtikrinti mūsų atsparumą ir pasirengimą galimoms krizėms?

Krizės suvaldytos skirtingai

Konferencijoje dalyvavęs gerai žinomas Lietuvos verslininkas ir rinkodaros specialistas Liudvikas Andriulis susirinkusiesiems pristatė savo įkurtos įmonės „Repsense“ atliktus tyrimus. Ši bendrovė specializuojasi žiniasklaidos stebėsenoje, dirbtinio intelekto sprendimuose ir informacijos analitikoje. Ji padeda suprasti, kokia informacija sklinda viešojoje erdvėje, kaip ji veikia žmonių nuomonę ir ar nėra koordinuotai skleidžiama dezinformacija.

Pastaraisiais metais įmonė išanalizavo per 350 tūkst. viešojoje erdvėje pasirodžiusių įrašų, susijusių su valstybės valdymu, transportu, energetika, pinigais ir duomenimis.

„Stebėjome, kaip atrodo priešiški naratyvai, nukreipti prieš mūsų valstybę. Analizavome ne tik lietuviškus, bet ir rusiškus kanalus. Manome, kad tai taip pat labai svarbu. Pastebėjome, kad būtent rusų kalba iš pradžių ir gimsta daugybė Lietuvos atžvilgiu neigiamų naratyvų, tai yra įtikinėjančių pasakojimų, kurie vėliau perkeliami į lietuvių kalbą“, – pasakojo L. Andriulis.

Anot jo, daugiausia vadinamųjų vatnikų – žmonių, palaikančių Rusijos režimą – dėmesio sulaukė 4 Lietuvoje įvykusios krizės: Registrų centro duomenų nutekėjimo, oro uostą trikdžiusių kontrabandinių balionų, rugpjūčio pabaigoje šalį nusiaubusios audros bei metų pradžioje prasidėjusios diskusijos dėl Kapčiamiesčio poligono. Pasak L. Andriulio, tik su pastarąja krize buvo susitvarkyta ne taip, kaip norėtųsi.

„Sprendimas dėl Kapčiamiesčio poligono buvo priimtas praėjusių metų gruodžio 15 d. Iš pradžių feisbuke kūrėsi vietinių gyventojų grupės, kurios tarpusavyje gana ramiai diskutavo apie tai, kas jų laukia. Tuo pat metu socialiniame tinkle „Telegram“ susikūrė kitos grupės, kuriose apie būsimą poligoną pradėta skleisti įvairi neigiama informacija. Gruodžio 23 d. nemaža dalis teigiamai nusiteikusių diskusijų grupių buvo tiesiog užgrobtos netikrų paskyrų valdytojų ir jose nedelsiant buvo pradėti skleisti neigiami komentarai šia tema. Iš pradžių diskusijos vyko tik socialinėje erdvėje, bet sausio 8 d. visi garsiausi Lietuvos vatnikai pasigavo šią temą ir ėmė ją eskaluoti. Blogiausia, kad mūsų valdžia žmonėms nieko dorai taip ir nepaaiškino, nepateikė norimų atsakymų net 16 dienų! Tik sausio pabaigoje buvo aiškiai iškomunikuota, kad poligonas tikrai bus. Po šios žinios neigiamų naratyvų ėmė mažėti“, – pastebėjimais dalijosi L. Andriulis.

Anot jo, rusai pasinaudoja toli gražu ne visomis progomis. Pavyzdžiui, į Registrų centro krizę jie sureagavo pavėluotai, todėl tai jau neturėjo didelės įtakos mūsų visuomenės nuomonei.

„Pastebėjome, kad viską lemia mūsų pačių reakcijos greitis. Pavyzdžiui, kai šalyje kilo audra, rusai bandė aiškinti, jog Lietuva nesugeba pasirūpinti savo piliečiais, bet, nepaisant to, kad kai kurie žmonės be elektros gyveno daugiau nei 2 savaites, krizė buvo suvaldyta pakankamai gerai. Dėl kontrabandinių balionų situacijos taip pat buvo kilęs šioks toks nerimas, bet aiški ir konkreti skelbiama informacija nepaliko vietos neigiamiems naratyvams“, – kalbėjo L. Andriulis.

Pasiruošusi visuomenė yra ramesnė

Konferencijoje „Saugumo kodas“ dalyvavęs krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas akcentavo, kad įvairias krizes suvaldyti padeda ir pačių žmonių sąmoningumas bei kritinis mąstymas. Anot jo, saugumas nėra baigtinis procesas.

„Mes, kaip valstybė, turime tęsti su saugumu susijusius darbus tiek, kiek reikės. Deja, Rusija nenori taikos, todėl mes turime ruoštis tam, kad gyventume saugiai. Mūsų tautos valia ir ryžtas yra tie elementai, kurie verčia tiek mūsų kariuomenę, tiek visuomenę susitelkti ir aiškiai pasakyti agresoriui, kad Lietuva yra mūsų namai, mes neturime ir nenorime kitų, todėl esame pasiryžę juos ginti tiek, kiek reikės. Tą per ilgą savo šalies istoriją esame ne kartą įrodę“, – pabrėžė R. Kaunas.

Anot jo, karui pasiruošusi visuomenė yra gerokai ramesnė.

Panašiai kalbėjo ir buvusi krašto apsaugos viceministrė Orijana Mašalė, akcentavusi, kad ruošiantis krizėms kiekvienas iš mūsų pirmiausia galime padaryti tai, kam nereikia nei politinės valios, nei daugybės lėšų.

„Iš pradžių pažiūrėkime, ar galime pasirūpinti šalia mūsų gyvenančiais seneliais bei vaikais, kurie patys negali pasirūpinti savimi. Jei tai padarytume, būtume dar stipresni“, – pabrėžė O. Mašalė.

Anot jos, įvairių krizių praktika rodo, jog kad ir kiek joms būtų ruošiamasi, vis tiek dažniausiai iškyla kokių nors netikėtumų.

„Svarbu susitaikyti ir suvokti, kad tokiu metu ne viską galime kontroliuoti. Bet kokiu atveju net ir žvelgdami pavojui į akis privalome išlikti vieningi. Vienybė mūsų tautai daugybę kartų padėjo išlikti. Paprastai krizės lietuvius suvienija, tad turime toliau būti vieningi, ir viskas bus gerai“, – kalbėjo buvusi krašto apsaugos viceministrė.