Toma BIRŠTONĖ
Festivalis „Parke klaidžioja švieselės“ dar kartą įrodė, kad ši rudens šventė ne tik nepraranda savo žavesio, bet ir kasmet suburia vis daugiau žmonių.
Spalio pabaiga Paežeriuose jau nebeįsivaizduojama be tūkstančių moliūgų žibintų ir įspūdingų šviesų. Tradiciniu tapęs festivalis „Parke klaidžioja švieselės“ kasmet į Paežerių dvarą sukviečia minias žmonių, norinčių pasigrožėti viena spalvingiausių rajono rudens švenčių. Ne išimtis buvo ir šie metai. Penktadienio ir šeštadienio vakarais dvaro parkas vėl prisipildė šviesų, spalvų ir lankytojų šurmulio.
„Tai šventė, kviečianti pasidžiaugti gamta, spalvingais nukritusiais lapais, išskaptuotais moliūgais, jaukiai mirgančiomis švieselėmis ir gražia muzika“, – sakė Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centro-muziejaus direktorė Odeta Riklienė.
Šiemet renginio organizatoriams itin pasisekė – abu vakarus lepino puikus rudeniškas oras, tad pasigrožėti lazerių šviesomis nušviestais dvaro rūmais bei išradingai išskaptuotais moliūgais suplūdo net dešimt tūkstančių lankytojų. Į spalvingą rudens šventę žmonės atvyko ne tik iš įvairių Lietuvos kampelių – keli šimtai svečių į Paežerių dvarą atvažiavo ir iš kaimyninių šalių: Latvijos, Estijos bei Lenkijos.
Kaip pasakojo O. Riklienė, prieš šiųmetę šventę didelio jaudulio nebuvo. Festivalis rengiamas jau septintą kartą, tad per tiek metų sukaupta nemažai patirties, o organizaciniai darbai vyksta kur kas sklandžiau. Be to, šiemet įstaigos darbuotojams rūpesčių buvo netgi mažiau.

Pirmą kartą jiems patiems nebereikėjo skaptuoti moliūgų – visi jie buvo išdalyti savanoriams iš ugdymo įstaigų, nevyriausybinių organizacijų, asociacijų, bendruomenių ir kitų prie šventės prisidėti panorusių kolektyvų. Pagalbininkų netrūko ir dėliojant moliūgų žibintus dvaro teritorijoje bei uždegant juose žvakeles. Juk apeiti visą parką ir pasirūpinti, kad kiekvienas moliūgas nušvistų, užtrunka ne vieną valandą.
Iš viso dvaro aplinką papuošė du tūkstančiai moliūgų. Didžiąją dalį, pusantro tūkstančio, padovanojo įmonė „Jorus“, o kitus – rajono gyventojai. Per septynerius metus festivalis išaugo į tikrą bendruomenės šventę. Organizatorius ypač džiugina žmonių geranoriškumas ir noras prisidėti, nes būtent bendromis pastangomis kasmet sukuriama ši įspūdinga rudens šventė.

Šiemet dvaro teritorija buvo tarsi padalyta į dvi skirtingas erdves, kurių kiekviena kūrė savitą nuotaiką. Prie rūmų tvyrojo mistiška, paslaptinga atmosfera. Čia skambėjo rami muzika bei dvaro legenda, lankytojus stebino ugnies šou atlikėjų pasirodymai, tarp jų vaikštinėjo ant kojūkų pasistiebę persirengėliai.
Visai kitokia nuotaika pasitiko prie tvenkinio – čia švietė lazerių šviesos, grojo tranki muzika ir buvo kur kas energingesnė atmosfera.
Toks kontrastas – apgalvotas organizatorių sumanymas. Viena dvaro parko dalis kvietė sulėtinti žingsnius, pasinerti į mistišką nuotaiką ir susimąstyti apie gyvenimo laikinumą, o kita priminė, kad gyvenimas vyksta čia ir dabar, todėl svarbu džiaugtis kiekviena akimirka, mėgautis dabartimi ir nepamiršti gyventi.
Organizatoriai džiaugėsi, kad festivalis kasmet pritraukia vis daugiau šeimų su vaikais. Nemažai šventės veiklų buvo skirtos būtent mažiesiems lankytojams, kad ir jie turėtų ką veikti bei patirtų kuo daugiau įspūdžių. Vaikai galėjo dalyvauti saldainių gaminimo edukacijoje, pasipuošti veidus piešiniais, stebėti burtininko pasirodymą. Ypatingo jaukumo šventei suteikė pasakų namelis, kuriame muziejininkė Aušra Mickevičienė abu vakarus mažiesiems sekė pasakas ir dalijo saldainius.

Pasibaigus šventei įstaigos svadovė O. Riklienė neslėpė džiaugsmo dėl pavykusio renginio. Šiemet ji leido sau kiek daugiau laiko pasivaikščioti po dvaro parką, pabendrauti su lankytojais, pasiklausyti jų pokalbių ir išgirsti atsiliepimus. O šie, pasak direktorės, buvo patys gražiausi.
Nors festivalis „Parke klaidžioja švieselės“ ką tik pasibaigė, mintys apie kitų metų renginį sukasi jau dabar. Juk, kaip sakė direktorė, vos pasibaigus vienai šventei prasideda pasiruošimas kitai. Šis festivalis yra vienas svarbiausių Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centro-muziejaus organizuojamų renginių, todėl norisi, kad jis kasmet nustebintų kuo nors nauju.
„Vystant veiklas, stebint aplinką ir žmones, būnant smalsiam ir atidžiam, savaime gimsta idėjos naujiems sumanymams bei ateities projektams“, – sakė O. Riklienė.
O dabar muziejaus kolektyvas jau ruošiasi kitai gražiai metų šventei. Nuo lapkričio vidurio Paežerių dvare duris atvers stebuklingas kalėdinis kambarys, kuriame lankytojai bus kviečiami įsiamžinti šventinėse fotosesijose.






Parašykite komentarą
Tik prisijungę vartotojai gali komentuoti.