Darbštumą ir profesionalumą rodo žiedų gausa bei kokybė

Jurginai – viena iš paskutinių rudens puošmenų. Įdomu tai, kad šios ryškiaspalvės gėlės sunkiai skynėsi kelią link populiarumo. O džiugu tas, jog Lietuvos dekoratyvinių augalų selekcijos istorijoje būtent jurginas pelnė aukščiausią vienos veislės įvertinimą Lietuvos dekoratyvinių augalų selekcijos istorijoje.

Bado pranašai

Rudenėjančias lietuvių sodybas ryškiais žiedais puošiantys jurginai kadaise į mūsų kraštus atkeliavo net iš tolimosios Amerikos. Dzūkijos nacionalinis parkas pasidalijo informacija, kaip šis daugiametis augalas su stambiais šakniagumbiais populiarėjo mūsų krašte.

Apie 1840 m. jurginus į Lietuvą atvežė gydytojas Stanislovas Moravskis. Kaimuose gėlės išplito XX a. pradžioje, o jau 1930 m. jurginai laikyti itin moderniais. Pigiausias gumbas kainavo 50 centų, o brangiausia buvo lietuviška oranžinė-auksinė veislė „Daktaras Jonas Basanavičius“ – kainavo net 4 litus.

Senoliai tikėjo: „Jei jurginas bus namuose – bulvės supus.“ Dėl to prietaringi šeimininkai kartais naktimis net išraudavo merginų pasodintus jurginus, kad išvengtų bado.

Nepaisant tėvų draudimų, dzūkų merginos tiesiog dievino šias gėles. Ilgainiui jurginai tapo darbštumo matu – kuo daugiau skirtingų spalvų ir stambių, raudonų „kaktusinių“ jurginų žydėjo prie pirkios, tuo tvarkingesne laikyta mergina.

Skirtingai nuo mėtų ar rūtų, jurginai neturėjo vaistinių savybių – jie buvo sodinami išskirtinai dėl grožio. Ryškūs žiedai džiugino iki pirmųjų šalnų, o nuskinti puošdavo bažnyčių altorius.

Triumfas Paryžiuje

Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodas Kaune įstaigos feisbuko paskyroje paskelbė džiugią žinią. Šiemet tarptautiniame jurginų konkurse Prancūzijoje „Concours International du Dahlia“ dr. Arūno Balsevičiaus išvesti jurginai pelnė net tris apdovanojimus. Veislė ‘Luna Mistica‘ laimėjo vieną iš dviejų pagrindinių konkurso prizų, skirtą aukštaūgiams jurginams, ir nekomercinių selekcininkų kategorijos prizą. „Tai realiai aukščiausias vienos veislės įvertinimas Lietuvos dekoratyvinių augalų selekcijos istorijoje“, – ‘Luna Mistica’ laimėjimo reikšmę apibūdino pats dr. A. Balsevičius.

Paryžiaus publikos favorite tapo ‘Rossa Mistica‘.

Šiemet konkursui augalus pateikė 12 augintojų ir selekcininkų iš septynių šalių: Japonijos, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Nyderlandų, Prancūzijos ir Vokietijos.

Pagal pranešimus spaudai