Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2017-12-08 15:22

---

Fotografė Dalia Padaigienė mūsų krašte dažnai prisistato ir mergautine Navickaitės pavarde.

Nuotrauka iš asmeninio albumo.

Iš mūsų rajono kilusi profesionali fotografė modelius unikaliam projektui rinkosi gimtajame krašte. Neįprasta fotosesija tiek fotografei, tiek tokiuose projektuose dar nedalyvavusiems modeliams tapo savotišku iššūkiu.

Dirbo neatlygintinai

Į tėviškę Alksnėnų kaime (Pilviškių sen.) nuolat užsukančiai fotografei Daliai Padaigienei, dabar gyvenančiai Šiauliuose, iki šiol buvo tekę fotografuoti įvairių žmonių, tačiau su negalią turinčiais modeliais ji dirbo pirmą kartą.

– Anksčiau esu gatvėje užkalbinusi neįgalių žmonių, prašiusi leidimo juos fotografuoti, tačiau visuomet sulaukdavau neigiamo atsakymo. Šie žmonės paprastai slepiasi nuo objektyvo, išgyvena dėl negalios, tačiau jie tokie pat gražūs ir fotografas turi galimybę tai įrodyti, – apie dalyvavimo tarptautiniame socialiniame projekte „Ypatingas grožis“ prasmę kalbėjo D. Padaigienė.

Dalią dalyvauti „Ypatingame grožyje“ drauge su kitais 79 fotografais pakvietė organizatoriai. Mat ji dažnai dalyvaudavo socialiniuose projektuose ir visuomet palaikydavo kito tarptautinio projekto „Help-Portrait“ iniciatyvą prieš Kalėdas pradžiuginti žmogų, kuriam fotosesija būtų per didelė prabanga. „Ypatingame grožyje“, kuris truko daugiau nei metus, visi fotografai dirbo neatlygintinai.

Tėvų sodyboje

Iš pradžių surengusi fotosesijas dviem šiauliečiams „Ypatingo grožio“ fotomodeliams, Dalia projekto tinklalapyje atkreipė dėmesį, kad tarp 113 fotosesijai užsiregistravusių vienokią ar kitokią negalią turinčių žmonių yra du ir iš mūsų rajono.

– Paskambinau organizatoriams ir pasakiau, jog noriu fotografuoti savo kraštiečius – Žydrūnę ir Dovydą. Taip abu modeliai buvo paskirti man, – pasakojo D. Padaigienė.

Fotografė susisiekė su Žydrūne bei keturiolikmečio Dovydo mama Bernarda ir sutarė dėl būsimos fotosesijos. Ją nutarė surengti per Motinos dieną Dalios tėvų Birutės ir Vito Navickų sodyboje, Alksnėnuose.

Dalia sakė, kad iš pradžių maniusi fotosesiją organizuoti Paežerių dvare. Tačiau buvo pats sodų žydėjimas, tad tėvų sodyboje buvo itin gražu. Beje, Navickų sodyba ne kartą pateko tarp gražiausių rajone.


Paskatino mama

D. Padaigienė prisipažino, kad jai šis projektas buvo išskirtinis gyvenimo įvykis.

– Iš pradžių nerimavau, kaip man pavyks bendrauti su kitokiais modeliais, nei esu įpratusi. Svarsčiau, kaip pavyks susikalbėti su klausos negalią turinčiu Dovydu. Tačiau sutikau labai šiltus, mielus, gražius žmones, su kuriais bendrauti nebuvo jokių kliūčių, – prisipažino Dalia.

Dovydas iškart išsklaidė jos nerimą, mat pats be galo jaudinosi, tad fotografei paauglį teko drąsinti ir tirpdyti baimės bei nepasitikėjimo ledus. Netrukus Dovydas jau pozavo kaip patyręs modelis.

Jo mama Bernarda Pupininkienė sakė, kad sūnui ši patirtis buvo tikras gyvenimo iššūkis. Mat kuklus, santūrus vaikinas nieku gyvu nebūtų pats ryžęsis ir registravęsis tokiai fotosesijai. Tačiau apie ją sužinojusi Bernarda nutarė trūks plyš sūnų prišnekinti.

– Norėjau, kad sūnus susipažintų su kitais panašaus likimo žmonėmis, kad pamatytų, jog ir neprigirdintys vaikai tokie pat gražūs ir protingi, nes mažame rajono miestelyje jis jaučiasi esąs toks vienintelis, – pasakojo B. Pupininkienė.

Mamos lūkesčiai pasiteisino. Nors ir sunkiai sutikęs dalyvauti projekte, prieš fotoaparato objektyvą Dovydas atsipalaidavo ir šauniai pozavo. O vėliau taip nekantriai laukė nuotraukų, kad paštą tikrindavo keliskart per dieną.

Rezultatu Dovydas liko patenkintas. Dar labiau nudžiugo aplankęs šiuo metu Seime eksponuojamą projekto „Ypatingas grožis“ parodą.


Rezultatas nustebino

Naujų išgyvenimų sakė patyrusi ir kita projekto dalyvė Žydrūnė Survilienė. Visur aktyviai dalyvaujanti neįgali moteris nė minutės nesuabejojo internete radusi projekto dalyvio anketą. O dar labiau nudžiugo, kai sužinojo, jog prieš fotosesiją į jos namus atvyks profesionali vizažistė ir šukuosenų meistrė.

Žydrūnė neslėpė susižavėjimo ne tik pačiu fotosesijos procesu, bet ir rezultatais. Moteris sakė neįsivaizdavusi, kad gali taip gražiai atrodyti. Nors ir iki šiol visuomet rūpinosi savo išvaizda: ši nevaikštanti, trapiųjų kaulų liga nuo gimimo serganti moteris į gatvę niekada neišriedėdavo be makiažo. O fotosesijai specialiai įsigijo naują suknelę ir aukštakulnius batelius.

Žydrūnė pripažino, jog per fotosesiją teko daug pastangų padėti ne tik jai, bet ir vyrui Giedriui, turėjusiam iškelti žmoną iš vežimėlio, laikyti ant rankų, pasodinti ant žolės ir t. t. Bet prie to Giedrius ir vienuolikmetis sūnus Deividas jau įpratę, mat šeima gyvena neįgaliųjų poreikiams nepritaikyto namo antrame aukšte. Tad Žydrūnė juokauja, kad yra laiminga, nes reta moteris gali pasigirti, jog vyras kiekvieną dieną nešioja ją ant rankų.

Didelį įspūdį Ž. Survilienei paliko parodos, kuri iki gruodžio 15 d. eksponuojama Seime, o vėliau bus vežiojama po įvairius šalies miestus, atidarymas. Į Vilnių Žydrūnė ir jos šeima vyko Neįgaliųjų draugijos automobiliu.


Lauksime parodos

Parodos, kurioje eksponuojamos 109 nuotraukos, atidaryme dalyvavo Seimo ir Vyriausybės nariai, modelius kalbino žurnalistai, buvo rodomas Ramūno Snarskio sukurtas dokumentinis filmas apie projektą, kuris surengtas Šiaulių apskrities cerebrinio paralyžiaus asociacijos pirmininkės Editos Navickienės, auginančios dvi neįgalias dukreles, iniciatyva.

Projekto sumanytojai sakė, kad jų tikslas buvo sulaužyti nusistovėjusius standartus, įsitikinimus, jog neįgalieji negali būti modeliais, ir parodyti, kad ir negalia gali būti graži. Projektu norima paskatinti toleranciją, į negalią pažiūrėti kitu kampu, o pačius neįgaliuosius – daugiau pasitikėti savimi.

Po parodos atidarymo D. Padaigienė pripažino, jog per šį socialinį projektą daug ko išmoko, patyrė neapsakomai daug gerų emocijų ir kaip žmogus, ir kaip fotografė. Teisininkės diplomą į stalčių padėjusi ir pomėgį fotografuoti gyvenimo būdu bei šeimos verslu pavertusi Šiauliuose gyvenanti vilkaviškietė sakė ir toliau dalyvausianti tokiuose projektuose, iš kurių gali pasisemti naujų potyrių, patirties, gyvenimo prasmės ir bent trumpam padaryti ką nors laimingą.

Fotografė tikisi, kad netrukus parodą „Ypatingas grožis“ galės pamatyti ir jos kraštiečiai. Belieka tik šiek tiek palaukti.

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---