„Santaka“ / Treneris būgštauja dėl šachmatų ateities Vilkaviškyje

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2007-07-20 17:45

Dalinkitės:  


Kęstutis Dambrava gyvena trimis aistromis: matematika, muzika ir šachmatais.

Autorės nuotr.


Treneris būgštauja dėl šachmatų ateities Vilkaviškyje

Va­kar mi­nė­jo­me Tarp­tau­ti­nę šach­ma­tų die­ną. Šia pro­ga pa­kal­bi­no­me Kęs­tu­tį DAMB­RA­VĄ – šach­ma­tų entuziastą, apie ku­rį Vil­ka­viš­ky­je su­ka­si ši spor­to ša­ka. „Šir­vin­tos“ šach­ma­tų klu­bo tre­ne­ris sa­kė: „Kad šach­ma­tais žais­tum, tu­ri bū­ti ir ge­ru ma­te­ma­ti­ku, ir poe­tu. Tu­ri su­gal­vo­ti kaž­ką ypa­tin­go, ko ne­si­ti­ki prie­ši­nin­kas. Bet kar­tais tas ypa­tin­gu­mas į sme­ge­nis tren­kia.“



„Šir­vin­tos“ šach­ma­tų klu­be ka­bo gau­sy­bė me­da­lių, pui­kuo­ja­si ne vie­na tau­rė. Ko­kia bu­vo pir­mo­ji per­ga­lė, kaip se­ka­si da­bar?

– Prieš 30 me­tų Vil­ka­viš­kio ko­man­da pir­mą kar­tą da­ly­va­vo Lie­tu­vos šach­ma­tų var­žy­bo­se. Ne­ti­kė­tai res­pub­li­ko­je užė­mė­me tre­čią vie­tą. Iš kar­to ėmė kal­bė­ti apie mus, kvies­ti į rink­ti­nes.

Šie­met Lie­tu­vos na­cio­na­li­nė­je šach­ma­tų ly­go­je užė­mė­me ant­rą vie­tą. Pir­mo­ji ati­te­ko vil­nie­čiams, tre­čio­ji – Plun­gei. Dvi res­pub­li­kos ko­man­dos (I ir II vie­tos lai­mė­to­jos) iš­ko­vo­jo tei­sę vyk­ti į Eu­ro­pos klu­bų pir­me­ny­bes Tur­ki­jo­je. Ta­čiau mes ofi­cia­liai at­si­sa­kė­me. Vis tie pi­ni­gai... Iš­vy­ka bū­tų kai­na­vu­si dau­giau kaip 10 tūkst. li­tų. Vie­toj mū­sų vy­ko plun­giš­kiai.

– Ko­kią per­ga­lę lai­ko­te svar­biau­sia?

– Di­džiau­sias mū­sų pa­sie­ki­mas bu­vo 1992 me­tais. Lie­tu­vos mo­te­rų rink­ti­nė, ku­rios na­rė­mis bu­vo ma­no duk­ros As­ta ir Ri­ta Damb­ra­vai­tės bei Re­na­ta Mu­raus­kie­nė ir Ka­mi­lė Ba­gins­kai­tė, da­ly­va­vo pa­sau­lio šach­ma­tų olim­pia­do­je Ma­ni­lo­je (Fi­li­pi­nai).

Lietuvos ko­man­da bu­vo ap­do­va­no­ta me­da­liais už di­džiau­sią pro­gre­są, ka­dan­gi iš pa­sku­ti­nių vie­tų pa­ki­lo į še­šio­lik­tą tarp maž­daug aštuoniasdešimties pasaulio pirmenybių dalyvių.

– Ar šach­ma­tai Vil­ka­viš­ky­je – mer­gi­nų žai­di­mas?

– Iš pra­džių bu­vo su­rink­ta ge­ra ber­niu­kų ko­man­da. Ta­čiau Damb­ra­vai­tės su­bū­rė mo­te­rų ko­man­dą. As­ta ir Ri­ta ke­tu­ris kar­tus bu­vo res­pub­li­kos mo­te­rų čem­pio­nė­mis. Vil­ka­viš­kio ra­jo­no mo­te­rų ko­man­da Eu­ro­po­je bu­vo užė­mu­si šeš­tą vie­tą. Nors, aišku, ga­lė­jo­me užim­ti ir ket­vir­tą. Tik kaip stu­den­tams prieš eg­za­mi­nus pri­trūks­ta vie­nos nak­ties, taip mums pri­trū­ko pu­sės taš­ko.

– Ar ir to­liau pla­nuo­ja­te ak­ty­viai žais­ti?

– Var­gu. Juk už ke­lio­nes iš sa­vo ki­še­nių ten­ka mo­kė­ti. Ne vers­li­nin­kai esa­me. Anks­čiau ki­taip bu­vo – jei ge­rai žai­di, tai vi­si ke­liai at­vi­ri. Ri­ta Damb­ra­vai­tė (Lie­tu­vos jau­nu­čių, jau­nių ir tris­kart mo­te­rų čem­pio­nė) žai­dė Bul­ga­ri­jo­je, Nor­ve­gi­jo­je, Tur­ki­jo­je... Šian­dien vis­kas ant žai­dė­jų pe­čių... Kaip sa­ko­ma, skęs­tan­čių­jų gel­bė­ji­mas – jų pa­čių rei­ka­las.

Kar­tais at­ro­do, kad Vil­ka­viš­ky­je šach­ma­tus jau pra­žu­dė­me.

– Ar moks­lei­viai šian­dien do­mi­si šach­ma­tais?

– Da­bar su moks­lei­viais kiek pra­sčiau. Šach­ma­tų klu­be „Šir­vin­ta“ tė­ra ke­tu­rio­li­ka mo­ki­nu­kų. Ka­dai­se mo­kyk­lo­se ant­ro­je kla­sė­je bu­vo įves­tas pri­va­lo­mas mo­ky­ma­sis žais­ti šach­ma­tais. Nuei­da­vo­me į mo­kyk­las, at­si­rink­da­vo­me perspektyviausius žai­dėjus.

Ne vi­si vai­kai il­gai žai­džia. Kai ku­rie po kiek lai­ko ran­da kaž­ką įdo­miau: krep­ši­nį, fut­bo­lą ar kom­piu­te­rius. Iš tų be­si­blaš­kan­čių nie­ko ne­bei­šei­na. Il­ga­me­čiai spor­ti­nin­kai žai­džia sėk­min­gai. Pa­vyz­džiui, de­šim­to­kas Taut­vy­das Ba­kas šie­met Vil­ka­viš­kio ra­jo­no pir­me­ny­bė­se ta­po čem­pio­nu tarp suau­gu­sių­jų.

– Kas kal­tas, kad ma­žė­ja šach­ma­tais žai­džian­čio jau­ni­mo?

– Nuo šei­mų tai pri­klau­so. Nė­ra tė­vų, ku­rie do­mė­tų­si šach­ma­tais. Juk tai ne itin vaiz­din­gas spor­tas. Ką ten vai­kas sė­dės – kup­rą au­gins... Ge­riau jau te­gu ka­muo­lį pa­spar­do. Nors ir dėl fut­bo­lo šian­dien ne­la­bai kas de­ga.

– Kuo dar, be šach­ma­tų, domitės?

– Dar dviem da­ly­kams esu nea­be­jin­gas. Tai – mu­zi­kai ir ma­te­ma­ti­kai. Mu­zi­ka mū­sų šei­mo­je lyg įgim­ta. Ma­no tė­tis bu­vo Juo­zo Nau­ja­lio mo­ki­nys. Aš pa­ts 1996 me­tais bu­vau Vil­ka­viš­kio cho­ro su­bū­ri­mo ini­cia­to­rius. O ma­te­ma­ti­ka traukia to­dėl, kad esu bai­gęs jos moks­lus ir man pa­tin­ka mo­ky­to­jo dar­bas.

Tai­gi vi­sa ma­no gy­ve­ni­mo bė­da ta, kad iš šių tri­jų da­ly­kų nie­kaip neiš­si­rin­kau vie­no. Ki­taip gal bū­tų dau­giau pa­siek­ta. Nors ir taip daug kas pa­vy­di. Ma­no mo­ki­niai net ke­tu­ris kar­tus da­ly­va­vo Pa­sau­lio šach­ma­tų olim­pia­do­se (tris kar­tus vy­ko Ri­ta Damb­ra­vai­tė, vie­ną – As­ta Damb­ra­vai­tė).

– Ką mie­liau ren­ka­tės: ma­te­ma­ti­ką ar šach­ma­tus?

– Gė­da pa­sa­ky­ti, bet ma­te­ma­ti­ką. Šach­ma­tai tik pa­de­da ma­te­ma­ti­kai. Ug­do­mas ne­stan­dar­ti­nis mąs­ty­mas. Kas ge­rai žai­džia, tas ir ma­te­ma­ti­kas ge­ras. Pa­vyz­džiui, ge­ra šach­ma­ti­nin­kė, pernai „Auš­ros“ vi­du­ri­nės mo­kyk­los abi­tu­rien­tė Si­mo­na Kas­cė­nai­tė vals­ty­bi­nio ma­te­ma­ti­kos eg­za­mi­no ga­vo 99 ba­lus.

– Kuo Jums šach­ma­tai yra ypa­tin­gi?

– Vie­nas įdo­mus nu­ti­ki­mas įvy­ko 1963 me­tais. Ta­da te­ko žais­ti su Ša­kių ra­jo­no ko­man­da. Su­si­pa­ži­nau su vie­na jos žai­dė­ja, ku­ri tais pa­čiais me­tais ta­po ma­no žmo­na.

– Ką ma­lo­naus pri­si­me­na­te iš sa­vo pa­tir­ties ?

– Prieš de­šimt me­tų da­ly­va­vau ke­liuo­se pa­sau­li­niuo­se tur­ny­ruo­se su­si­ra­ši­nė­jant. Gan neb­lo­gai se­kė­si. O su­si­ra­ši­nė­ti įdo­mu, yra pro­ga pra­mok­ti užsienio kal­bą. Var­žo­vų tu­rė­jau Ang­li­jo­je, Len­ki­jo­je, Vo­kie­ti­jo­je, Olan­di­jo­je – be­veik vi­so­se Eu­ro­pos ša­ly­se. Siųs­da­vo­me at­vi­ru­kus. Bū­da­vo įdo­mu: vie­nuo­se – jū­ra, ki­tuo­se – ar­chi­tek­tū­ros pa­mink­lai. Da­bar su šiais at­vi­ru­kais žai­džia vai­kai.

– Ką ma­no­te apie šian­die­ni­nius tur­ny­rus in­ter­ne­te?

– Tai ir­gi su­si­ra­ši­nė­ji­mas. Ta­čiau iš­si­gi­męs, ka­dan­gi ge­riau žai­džia tas, kas tu­ri ga­lin­ges­nį kom­piu­te­rį. Da­bar pa­da­ry­ta taip, kad ati­dė­tų par­ti­jų ne­bė­ra. Ka­dan­gi to­kias par­ti­jas ana­li­zuo­ja ne šach­ma­ti­nin­kai ar tre­ne­riai, o kom­piu­te­riai, tai ne­bė­ra pra­smės žais­ti. Šian­die­ni­nis šach­ma­tų žai­di­mas in­ter­ne­te reg­la­men­tuo­ja­mas taip, kad bū­tų žai­džia­ma vis­kas iš kar­to.

– Ko­kios šach­ma­tų pro­gno­zės Vil­ka­viš­ky­je?

– Šach­ma­tai – ne­po­pu­lia­rus žai­di­mas. Šian­dien Vil­ka­viš­ky­je šach­ma­tai ap­mi­rę. Gal į Ky­bar­tus per­si­mes ak­ty­vi žai­džian­čių­jų ban­ga...



Si­mo­na ŠTRI­MAI­TY­TĖ






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Popiežius Pranciškus palaimino Lietuvos žmones
* Vilkaviškio rajone nebelieka migracijos padalinio
* Vizito pas medikus mokestis drausmintų ir mažintų pacientų eiles
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ką kilnojo – gyrą ar svarstį?
Didelis metalinis rutulys su rankena jėgai ugdyti vadintinas svarsčiu. Taigi stipruoliai varžosi kilnodami svarstį, bet ne gyrą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas