Ugniagesių metai baigėsi nemaloniu sutapimu

Eglė MIČIULIENĖ

Pernai mūsų rajone užfiksuotas gaisrų skaičius didžiausias per pastaruosius penkerius metus. Pareigūnai sako, jog tai nulemia ne tik žmonių elgesys, bet ir pati gamta.

Rūkė lovoje

Geriausi metai ugniagesiams yra tie, kurie praeina be žmonių žūčių gaisruose.

Atrodė, kad 2025-ieji tokie ir bus. Deja, paskutinę metų savaitę, gruodžio 26 dieną, ugnis nusinešė Naujininkų kaimo (Vištyčio sen.) gyventojo gyvybę. 53-ejų vyras gaisrą namuose buvo sukėlęs jau ne vieną sykį – deja, paskutinis kartas buvo lemtingas.

Šiurpus sutapimas, kad lygiai prieš metus, 2024-ųjų gruodžio 26-ąją, ugnyje taip pat žuvo mūsų rajono gyventojas. Abu antrąją Kalėdų dieną žuvę vyrai visiškai atitinka statistinės gaisrų aukos portretą: gyveno vieni, nedirbo, nuolat vartojo alkoholį ir rūkydavo lovoje.

Užpraeiti metai nuo praėjusiųjų skyrėsi tuo, kad ugnyje žuvo ne vienas, o du gyventojai (pirmosios aukos, tokio pat socialinio statuso, alkoholį nuolat vartojusio vyro, ugnis pareikalavo sausį).

Ugniagesiai nuolatos primena gyventojams, jog pagrindinė mirčių gaisruose priežastis Lietuvoje išlieka neatsargus rūkymas lovoje (patalpoje), dažniausiai susijęs su alkoholio vartojimu. Statistika rodo, kad absoliuti dauguma tokių nelaimių nutinka kaimuose ar mažesniuose miesteliuose. Beje, 2023 m. gaisruose žuvusių mūsų rajono gyventojų statistika identiška, kaip ir 2024-ųjų: ugnis taip pat nusinešė dvi gyvybes, abu vyrai žuvo dėl to, kad neblaivūs rūkė lovose.

Gamtos įtaka

Praėjusiais metais rajone kilo net 128 gaisrai, ir tai – didžiausias skaičius per paskutinius penkerius metus.

„Esame labai priklausomi nuo gamtos. Pernai gaisrų skaičių smarkiai išaugino ilgas ir sausas pavasaris. Nesnigo, nelijo, buvo vėsu, dėl to laukai pradžiūvo, bet niekaip nenorėjo sužaliuoti, ir kaip niekada suaktyvėjo pernykštės žolės degintojai. Atviros teritorijos ėmė degti jau vasarį, tą mėnesį rajone kilo net 17 gaisrų. O kovas dėl tos pačios priežasties buvo pats gaisringiausias metų mėnuo: iš viso užfiksuoti 27 gaisrai. Kitais mėnesiais ugnies gesinti buvome kviečiami nuo 4 iki 11 kartų“, – pasakojo Vilkaviškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (PGT) viršininkas Erlandas Armanavičius.

Iš viso atvirosios teritorijos pernai degė 37 kartus (2024-aisiais – 24 kartus).

Šie, vos prasidėję, metai jau irgi spėjo įrodyti gamtos jėgų poveikį žmogui. Užėjus dideliems šalčiams gyventojai pradėjo masiškai kviestis ugniagesius dėl nevalytuose dūmtraukiuose užsidegusių suodžių, nuo neatvėsusių pelenų ėmė pleškėti konteineriai. Gaisrų skaičius smarkiai išaugo visoje šalyje, o juose žuvusių žmonių nuo metų pradžios iki sausio 26 d. Lietuvoje jau buvo beveik dvigubai daugiau (13) nei pernai (7).

„Saugumo reikalavimų neatitinkančios krosnys, intensyvus kūrenimas, netinkamas gyvenimo būdas (alkoholį vartojantys žmonės, įsikūrę vagonėliuose, ūkio pastatuose) – ir, viską sudėję, turime štai tokius liūdnus rezultatus“, – sakė Vilkaviškio PGT vadovas.

Daugiausiai degė Kybartai

Natūralu, jog daugiausiai gaisrų kyla didžiausiose rajono seniūnijose – Vilkaviškio ir Kybartų. Vis dėlto pastarojoje, nors ji kone perpus mažesnė už Vilkaviškio, pernai ugnis siautėjo dažniausiai: Kybartuose per praėjusius metus kilo 30, Vilkaviškyje – 27 gaisrai.

Trečiojoje pagal dydį Šeimenos seniūnijoje ugnis siautėjo perpus rečiau – 14 kartų. Tuo tarpu saugiausiai pernai gyveno gražiškiečiai (1 gaisras) ir keturvalakiečiai (2 gaisrai).

Kaip ir kasmet, daugiausiai gaisrų sukėlė neatsargus žmonių elgesys su ugnimi (43 atvejai). 17 gaisrų sukėlė jau minėtas žolės, ražienų, augalininkystės atliekų deginimas, 15 – krosnių, židinių bei dūmtraukių gedimai arba šių prietaisų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimai (11). Elektros instaliacijos ir prietaisų gedimai prišaukė 12 nelaimių.

Svarbi prevencija

Kaip ir kiekvienais metais, ugniagesiai užsiėmė prevencija, kad kiltų kuo mažiau nelaimių: lankė vienišus senyvo amžiaus žmones, tikrino, ar daugiabučiuose ir individualiuose gyvenamuosiuose namuose yra įrengti dūmų detektoriai. Dalį šių prietaisų remtiniems gyventojams, socialinių įgūdžių stokojančioms šeimoms įrengė patys pareigūnai. Džiugina faktas, kad didesnė dalis žmonių detektorius namuose jau įsitaisę patys.

„Pernai padedami Vilkaviškio rajono savivaldybės įsigijome tam tikrų priemonių: ne tik 46 dūmų detektorius, bet ir stendų, palapinę, sėdmašius, išgyvenimo kuprinę – visa tai panaudosime per įvairias šventes, bendraudami su rajono gyventojais. Taip reprezentuosime tiek rajoną, tiek savo tarnybą, skatindami žmones saugiai gyventi, o jaunimą – rinktis ugniagesio profesiją. Pernai su Savivaldybės administracija pratęsėme ir gaisrų prevencijos programą. Dirbame su seniūnijomis, socialinius darbuotojus apmokome, į ką reikėtų atkreipti dėmesį lankant šeimas, kalbame apie tai, kaip prižiūrėti kūrenimo įrenginius, evakuacinius kelius bendrabučiuose ir kitais klausimais“, – kalbėjo E. Armanavičius.

Elementaru, bet svarbu

Ugniagesiai gelbėtojai dar kartą atkreipia dėmesį, kad gaisrai dažniausiai kyla dėl aplaidumo, todėl prašo laikytis elementarių, bet labai svarbių saugumo reikalavimų. Degius daiktus ir medžiagas rekomenduojama laikyti ne arčiau kaip 1 m atstumu nuo krosnies pakuros ir ne arčiau kaip 0,5 m nuo kitų šildymo įrenginių. Grindys prieš pakurą turi būti uždengtos skardos lakštu, keraminėmis plytelėmis ar kitomis nedegiomis dangomis, kad iškritusios žarijos ar kibirkštys nesukeltų gaisro.

Kūrenimui patariama naudoti tik sausą kurą ir tik tokį, kurį rekomenduoja šildymo įrenginio gamintojas. Drėgnos malkos greičiau užteršia dūmtraukius dervomis, didindamos gaisro riziką. Griežtai draudžiama deginti atliekas, plastiką, gumą ar kitas sintetines medžiagas. Negalima įkuriant naudoti degių skysčių, nes liepsnos pliūpsnis gali sukelti nudegimus. Degių pastato konstrukcijų atstumas nuo dūmtraukio turi būti ne mažesnis kaip 25 cm.

Be to, ugniagesiai gelbėtojai įspėja, kad atokesnėse vietovėse kai kurie keliai yra sunkiai pravažiuojami, todėl kilus gaisrui pagalbos gali tekti laukti ilgiau. Gyventojai raginami atsakingai kūrenti krosnis, jų neperkaitinti, atsargiai naudoti elektrinius šildymo prietaisus ir pasirūpinti vienišais kaimynais.

2025-ieji

• Daugiausiai gaisrų kilo antradieniais – 23, mažiausiai – ketvirtadieniais – 13.
• Gaisringiausias paros metas – 16 valanda (16 gaisrų), nėkart ugnis neįsiplieskė 23 ir 2 val. nakties.
• Dažniausiai, 38 kartus, degė įvairūs statiniai (ne gyvenamieji pastatai) – lauko virtuvės, pirtys ir pan. Gyvenamosios paskirties pastatuose kilo 34, pagalbiniuose – 8 gaisrai.
• Degė 11 transporto priemonių.
• Sumažėjo neatsargaus rūkymo sukeltų gaisrų: 2024 m. buvo 6, 2025 m. – tik 2. Deja, viename iš jų žuvo žmogus.
• Į pagalbą medikams ir policijai gelbėtojai pernai kviesti net 91 kartą, budėti sprogmenų nukenksminimo metu – 73 kartus, padėti gyventojams buitiniais atvejais (užsitrenkus namų durims, automobilių durelėms ir pan.) – 53 kartus, eismo įvykiuose darbavosi 30 kartų.