Tapkime draugais!

Eilėraščiai

Paskelbė:

Paskelbta:


Vytas DRUNIS

Rudens melancholija

Jau netikiu rudenio ašarom

ir vėjo liūdna daina…

Kas patikės mano pasakom?

– Girdėjom, – sakys, – jau gana.

Kas patikės,

kad vėlų rudenį

mane dar šildo

Joninių laužai?

Kad naktį eilėraštis budina

ir bėga šalin sapnai.

Jau netikiu rudenio ašarom,

tai tik rasa ant langų…

Jau nerašau ir pasakų –

pabėgo herojai – tegu…

Justinas NAUJOKAITIS

Ruduo ateina

Rasos sužvilgo ledo karoliais,

Beržo variokai byra ant lauko.

Vasarą vėjai šaukia namolio,

Vasaros kasos vėjyje plauko.

Ko drebulytė nuraudonavus

Barsto lapelių virpančias saujas?

Gal susigėdo tėvą išdavus?

Gal ją aptaškė Žilvino kraujas?

Ąžuolas tvirtas apvilktas kerpėm,

Šaknys į žemę tvirtai įaugo.

Žvalgos į dangų, klykiantį

gervėm,

Miško ramybę tėviškai saugo.

Greitai čia suksis baltos musytės,

Dengdamos žalią vasaros lapą.

Trūkčioja kiškio skeltos lūpytės,

Gal jau pajuto parako kvapą…

Vien tiktai vėjai nieko nepaisę

Krintančiuos lapuos sūkurius žaidžia.

Vai ar dar eisim taip, kaip kadaise

Eidavom rinkti krintančių žvaigždžių.

Bronė VAIŠNIENĖ

xxx

Ir vėl ruduo.

Ir vėl lapus raudonus klevo

Plėšia vėjas.

O vasara,

Sparnu pamojus paukščio,

Kažkur į pietus iškeliavo.

Ir verkia vėl dangus.

Ir merkia žemę ašara,

Nes prie altoriaus gi

Turtuolį rudenį

Paliko

Basakojė vasara!

Išskrido, išplasnojo

Mūs kvatoklė vasara.

Ir ko gi jai tekėt

Už rudenio?

Sugrįš ji vėl pažadinta

Jaunučio žydinčio

Pavasario!

Juozas ŠALČIŪNAS

Pragiedrėjimas

Vėl lašeliais lietaus ilgesys pasibels,

Nuvarvės į aprimusią širdį.

Ir norėsis tada būt arčiau to žmogaus,

Kuris tave supranta ir girdi.

Nors lietus nesiliaus ir į langą barbens

Ir į žemę slinks sutemos tirštos,

Nebijosiu tada to vėlyvo rudens,

Jo šaltų ir sustingusių pirštų.

O kai mintys išlįs pro gerumo angą

Ir sustos mūs gyvenimo rėmuos,

Tai tada ir nutols ta liūdnumo banga,

Mane rudenio naktį apglėbus.

Vaidutė DIRŽIUVIENĖ

Rudenį primena vynuogių kekės,

raudonas lapų lietus,

rūkai, „gervė“

ir voratinklių siūlai.

Suvyniok siūlus,

ir baltas kelias pasibaigs

šalna, vėjo gūsiu, pūga…

– – – – – – –

Tikiu balto kelio iliuzija…

 


Pasidalinkite šiuo straipsniu:


Parašykite komentarą


Praradote slaptažodį?

naujausi straipsniai

reklama

Skip to content