„Jaukiais“ raguočiais nepasitiki
Gyvulių produktyvumo kontrolės inspektorius Antanas ŠIMANAUSKAS:
– Darbo reikalais tenka važinėti po rajoną, apžiūrėti ūkininkų laikomas gyvulių bandas, įvertinti jų būklę, patarti. Dažnai gyvulius reikia apžiūrėti tiesiog laukuose, didžiulėse aptvertose teritorijose. Raguočių šeimininkai paprastai giria savo augintinius, pasakoja, kokie jie romūs ir meilūs. Tik man, turinčiam kitokios patirties, tokie žodžiai neskamba įtikinamai.
Kartą, užsukę pas vieną ūkininkę, įsitikinome, koks „ramus“ jos auginamas bulius. Ji kvietė užeiti į aptvarą, paglostyti bandos numylėtinį, kai šis, atstatęs ragus, pradėjo grėsmingai žengti jos link… Gerai, kad mes su fotokorespondentu nebuvome įžengę už aptvaro ribų, nes nežinia, kuo viskas būtų baigęsi. Nuo milžino sprukti teko pačiai šeimininkei, kuri buvo nustebusi dėl tokio raguotojo elgesio. O mums geruoju tikrai būtų nesibaigę, jei būtume užėję į aptvarą ir daugiau nutolę nuo vartų. Mat aplinkui net pasislėpti nebuvo kur – nei medelio, nei krūmelio, tik didžiulė statinė gyvuliams girdyti.
Dar kartą panašus atvejis buvo, kai apžiūrinėjome karves žindenes. Pamačiusi svetimus žmones, karvė puolė ginti savo neseniai atsivesto veršiuko. Nepaisydama, kad priešais stovi šeimininkas, atidūmė kaip laukinė mūsų link. Gerai, kad ūkininkas nesutriko ir garsiai ant jos užriko. Tai sustabdė įsismarkavusį galviją.
Nuo to laiko jokios pasakos apie jaukius galvijus manęs neveikia. Ypač kai kalbama apie mėsinių veislių galvijus. Savo jauniklius aršiai gina limuzinų veislės karvės. Mūsų juodmargės taip nedaro.
Parašykite komentarą
Tik prisijungę vartotojai gali komentuoti.