Užkrečiamosios gyvulių ligos – arčiau, nei manome

Andrius GRYGELAITIS

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai Vilkaviškio rajono gyvulių ir paukščių augintojams bei Žemės ūkio skyriaus specialistams pristatė aktualią informaciją apie užkrečiamųjų ligų poveikį, plitimą ir apsisaugojimo galimybes.

Atvejis nustatytas Vilkaviškio rajone

Savivaldybės administracijos posėdžių salėje vykusiame renginyje daugiausia dėmesio skirta šiuo metu Europoje sparčiai plintančioms paukščių gripo, mėlynojo liežuvio, afrikinio kiaulių maro bei snukio ir kanopų ligoms.

Apie jas pasakojęs VMVT Alytaus apygardos priežiūros skyriaus vedėjas Artūras Šimkus pabrėžė, kad kai kurios gyvūnų ligos yra daug arčiau, nei gali pasirodyti. Pavyzdžiui, iki šiol buvo manoma, kad smulkiųjų mašalų platinama virusinė naminių ir laukinių atrajotojų mėlynojo liežuvio liga labiau būdinga pietinėms šalims, tačiau prieš keletą savaičių ji buvo aptikta ir mūsų rajone, Vištyčio seniūnijoje, Totorkiemio kaime.

„Ūkyje, kuriame buvo nustatyta mėlynojo liežuvio liga, buvo laikoma apie 70 galvijų. Blogiausia, kad neseniai dalis jų buvo parduota į Marijampolės savivaldybėje, Igliaukoje, esantį ūkį. Baiminamės, kad ligos židinys gali išplisti“, – kalbėjo A. Šimkus.

Dažniausiai mėlynojo liežuvio liga iš naminių gyvūnų užsikrečia galvijai, ožkos ir avys. Tiesa, ligos simptomai pasireiškia ne visiems galvijams, o avys serga sunkiausiai. Verta paminėti, kad mėlynojo liežuvio liga žmonėms nėra pavojinga.

Dažniausiai šia liga susirgę gyvūnai ima karščiuoti, iš šnervių pradeda tekėti neįprastai daug seilių, burnos ertmėje atsiranda žaizdos, mažėja primilžis, krenta svoris.

„Vilkaviškio rajone užsikrėtę gyvuliai nerodė jokių klinikinių požymių. Jiems mėlynojo liežuvio liga buvo nustatyta visiškai atsitiktinai“, – pasakojo A. Šimkus.

Anot jo, apsisaugoti nuo šios, kaip ir nuo daugumos kitų užkrečiamųjų ligų, yra kone vienintelis būdas – laikytis biosaugos reikalavimų: vengti skirtingų bandų gyvulių sąlyčio, iš kitų bandų neimti reproduktorių kergti, naudoti priemones kraujasiurbiams atbaidyti, prieš įeinant į patalpas, kuriose laikomi gyvuliai, keisti rūbus ir avalynę.

Grėsmė didėja

Dar viena itin pavojinga užkrečiamoji liga – snukio ir nagų. Ilgai ji buvo užmiršta, tačiau pastaruoju metu Europoje vėl buvo nustatyta jos židinių. Pagrįstai baiminamasi, kad greitu metu liga gali atkeliauti ir į Lietuvą.

Manoma, kad snukio ir nagų liga į Senąjį žemyną pateko iš Pietryčių Azijos šalių. Ją pernešti gali ne tik gyvūnai, bet ir žmonės. Sergančių gyvulių ūkyje apsilankęs žmogus virusą nešioti gali net iki 2 parų.

Snukio ir nagų liga – dažniausiai nemirtina virusinė naminių ir laukinių porakanopių gyvūnų liga, kuri gali paveikti ir kitų rūšių gyvūnus. Net ir persirgę šia liga ūkiniai gyvūnai dar ilgą laiką gali būti viruso nešiotojai. Suaugę gyvūnai gaišta retai, o jaunesni – gana dažnai.

Susirgę gyvūnai ima karščiuoti, burnoje ir ant kojų atsiranda žaizdų arba pūslelių. Ypač sunkiai šia liga serga kiaulės.

Paukščių gripas

Užkrečiamosiomis ligomis serga ne tik gyvūnai, bet ir paukščiai. Ypač pavojingas yra paukščių gripas, kuriuo serga ir naminiai, ir laukiniai skraiduoliai. Didžiausi šios ligos nešiotojai – laukiniai vandens paukščiai, tačiau užkratą pernešti gali ir žmonės.

Pagrindiniai šios ligos požymiai – sumažėjęs skraiduolių apetitas, sunkus kvėpavimas, barzdelių ar skiauterių patinimai bei didelis gaištamumas.

„Jei liga įsisuka į ūkį, ji pridaro milžiniškų nuostolių. Pavyzdžiui, neseniai Belgijoje teko išskersti ir utilizuoti per 30 tūkstančių kalakutų, o Prancūzijoje – dvigubai didesnį jų kiekį. Šių metų pradžioje Šilutės rajone esančiame Vilkyčių paukštyne buvo išskersta net 250 tūkstančių užsikrėtusių vištų. Prieš keletą savaičių paukščių gripas buvo nustatytas ir 20 tūkstančių laikančiame paukščių ūkyje Kretingos rajone. Gydymo nuo šios ligos nėra, o su vakcinacijomis – pernelyg daug rizikų. Kone vienintelis apsisaugojimo būdas – laikytis biosaugos reikalavimų, kol dar ne vėlu“, – pabrėžė A. Šimkus.

Niekur neišnyko

Bene dažniausiai pasikartojanti užkrečiamoji liga – afrikinis kiaulių maras. Maždaug nuo 2014 metų, kai buvo didžiausias jos protrūkis, šios ligos židinių mūsų šalyje reguliariai nustatoma kasmet. Tiesa, pastaruoju metu jų nėra daug, tačiau liga niekur neišnyko. Pavyzdžiui, šiemet užfiksuoti 6 afrikinio kiaulių maro atvejai. Visais atvejais sirgo laukiniai šernai.

Šernų populiacijoje afrikinis kiaulių maras plinta tiesioginio kontakto metu arba per šernų gaišenas ar išmatas. Iš šernų populiacijos per neatsargumą ligą galima pernešti į kiaulių ūkį.

„Žmonėms ši liga nepavojinga, tačiau ją nustačius taikomi dideli apribojimai ūkininkams ir visai šaliai“, – pasakojo VMVT Alytaus apygardos priežiūros skyriaus vedėjas.

Savivaldybės administracijos posėdžių salėje vykusiame renginyje dalyvavo ir daugiau VMVT specialistų. Tarnybos Alytaus apygardos priežiūros skyriaus patarėjas Aidas Šalčius susirinkusiesiems papasakojo apie valstybės paramos siekiančių ūkio subjektų valstybinę priežiūrą, o jo kolegė VMVT Alytaus apygardos priežiūros skyriaus patarėja Jūratė Černiavskienė pristatė reikalavimus, taikomus pirminės maisto gamybos subjektams.