Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Mūsų rajone

---

Pilviškių kultūros namuose įvyko seniūnijos ir Vilkaviškio krašto muziejaus darbuotojų suorganizuotas prasmingas patriotinis renginys, skirtas žymiausio Sūduvos krašto partizanų vado Antano Baltūsio - Žvejo 100 - ųjų gimimo metinių ir jo įsijungimo į rezistencinę veiklą 70 - mečio minėjimas.

Kartu jis buvo skirtas ir Lietuvos savanorių atminimui bei artėjančioms Lietuvos kariuomenės įkūrimo 97 - osioms metinėms.

Lapkričio vienuoliktosios popietę pilviškiečius nustebino į kultūros namus skubančių kariškomis uniformomis pasipuošusių vyrų, jaunimo su tautiniais rūbais ir šaulių apranga būriai. Gausiai susirinkę patriotiškai nusiteikę vietiniai gyventojai, svečiai iš Kauno, Šakių, Marijampolės, Kazlų Rūdos vos tilpo nedidukėje salėje. Lietuvos atsargos karininkų Marijampolės skyriaus atstovas dimisijos leitenantas Anicetas Varnas su pavydu pastebėjo: "Kad nors pusė tiek susirinktų į patriotinį renginį Marijampolėje, o čia Pilviškiai - mažas miestelis..."

Gražus ir prasmingas renginys parodė, kad Vilkaviškio rajono gyventojai žino istoriją, jiems svarbu pagerbti jos herojus. Minėjime dalyvavo LS Kauno skyriaus, LŠS ir karių savanorių atstovai, A. Baltūsio duktė Audra ir sūnus Rimantas, giminaitis Raimundas Baltrušaitis, LŠS išeivijoje centro valdybos narys Ernestas Lukoševičius, Vyriausybės atstovas Marijampolės apskričiai Paulius Uleckas, atsargos kapitonas Alvydas Pangonis, pulkininkas Algis Šimoniutis, rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Saulius Vabalas, Pilviškių "Santakos" gimnazijos moksleiviai. Marijampolės Tauro apygardos ir tremties muziejaus istorikas Jonas Gustaitis savo išsamiame ir emocingame pranešime apibūdino Antano Baltūsio - Žvejo gyvenimą ir veiklą, svarbų vaidmenį partizaniame judėjime, pateikė jo istorinį įvertinimą. Pranešėjas pabrėžė, kad dėka "Tauro" apygardos vado Žvejo pakriki partizanų būriai buvo suvienyti, tapo sutelkta ginkluota jėga, veikiančia pagal kariuomenės organizavimo reikalavimus. Minėjimo dalyviams sustojus pagarbioje tyloje, jaunieji šauliai, lydimi tautiniais rūbais pasipuošusių gimnazisčių, išnešė gėles prie paminklo partizanams ir į A. Baltūsio žūties vietą.

Minėjimo dalyviai savo pasisakymuose aptarė partizanų kovų svarbą tautos išlikimui, įvertino A. Baltūsio - Žvejo aukos reikšmę ateities kartoms, dėkojo muziejininkams ir Pilviškių seniūnui V. Judickui už prasmingą renginį. A. Lelešius prisiminė apie kilusias diskusijas ir sunkumus, statant paminklą Gulbiniškių kaime, pasidžiaugė, kad jis neužmirštas, tapo dar vienu partizaninių kovų atminimo ženklu. Plk. A. Šimoniutis pabrėžė, koks svarbus gyventojų patriotizmas okupacijos atveju, kaip pavyzdį pateikė ukrainiečių kovą su Rusijos grobikais, pasakojo apie situaciją Ukrainoje ir lietuvių humanitarinę pagalbą kovotojams. Baltūsio giminių vardu R. Baltrušaitis papasakojo apie A. Baltūsio artimųjų sudėtingus likimus, dėkojo už pagerbimą. Renginyje dalyvavo daug garbių svečių, kiekvienas iš jų pasakojo savo patirtį, išsakė svarbias patriotines viltis. Kalbėtojai pabrėžė, kad negalima leisti užmiršti partizanų kovų ir pasiaukojimo, nes jų herojiška dvasia žavi ir įkvepia jaunimą, taps pavyzdžiu, kaip reikia ginti tėvynės laisvę ir nepriklausomybę. Minėjimą pagyvino renginio vedėjos ir skaitovų skaitomos eilės, gimnazistų dainos ir vingrūs šokiai. Svečių dėmesio susilaukė muziejininkų parodos stendai, skirti Vytauto rinktinės partizanams. Kaip priesakas ateities kartoms nuskambėjo Piliūnų kaime gimusio buvusio rezistento, politkalinio, aktyvaus sąjūdiečio, 1992 m. Skardupių k. (Marijampolės r.) suradusio Tauro apygardos archyvą, Vytauto Raibikio žodžiai:

"Nesunku dėl Tėvynės pavargti, kentėti. Jei norime išlikti, turime pažadinti prarastos kartos ir jaunimo dvasią, pabudinti istorinę atmintį. Mokslas, darbas, tikėjimas ir Tėvynės meilė teneleis užgesti Laisvės aukurui. Išlikime orūs ir garbingi, išmokime didžiuotis savo Tėvyne".

Nesulaikomai skubantis laikas vis labiau nutolina pokario tremties ir rezistencinių kovų išgyvenimus. Daugelio buvusių tremtinių ir Laisvės kovų dalyvių vardai ir likimai užrašyti prisiminimuose, išlikę dokumentuose, aprašyti knygose. Jie tampa vertingais istorijos šaltiniais, nes tų įvykių gyvų liudininkų lieka vis mažiau. Ištyrinėti likę partizanų archyvų dokumentai, įvertinta jų veikla, tačiau emocijos nenuslūgsta. Istorijos išbandymuose išryškėjo asmenybės, tauta prisimena ir gerbia tuos, kurie darbais ir krauju įrašė savo vardą į istoriją. Partizanai įvertinti kaip Laisvės kovotojai, jų auka liks pavyzdžiu amžiams kaip reikia mylėti Tėvynę ir aukotis dėl jos laisvės. Nuslūgo aistros, kilę Pilviškių krašte dėl partizanų vado Antano Baltūsio - Žvejo veiklos vertinimo ir paminklo jo atminimui statybos. Dėkingų kraštiečių pastatytas įspūdingas paminklas žymi jo žūties vietą Gulbiniškių kaime. Prie jo žydinčios gėlės ir esančios atminimo žvakelės liudija, kad žymusis Suvalkijos partizanų vadas neužmirštas, kad jo atminimas gerbiamas.

ANTANAS BALTŪSIS - ŽVEJYS

1915-1948

Antanas Baltūsis gimė 1915 m. Gulbiniškių kaime, Pilviškių vls. pasiturinčių ūkininkų Onos ir Antano Baltūsių šeimoje. Baigęs gimnaziją mokėsi Vilkaviškio kunigų seminarijoje, tačiau jos nebaigė ir pradėjo mokytojauti. Buvo gabus, linksmas ir sportiškas jaunuolis, mokėjo anglų ir vokiečių kalbas. Jam patiko mokytojo darbas, jį mėgo mokiniai. Vėliau A. Baltūsis įstojo į karo mokyklą, kurią baigė 1940 m., Lietuvą jau okupavus Sovietų Sąjungai. Vokiečių okupacijos metais A. Baltūsis trumpą laiką ėjo Pilviškių valsčiaus policijos nuovados viršininko pareigas, paskui vėl mokytojavo. 1943 m. tapo Lietuvių policijos 252-ojo bataliono 3-iosios kuopos vadu. Tuo metu batalionas buvo dislokuotas Liubline (Maidaneke) ir vykdė išorinę koncentracijos stovyklos apsaugą bei konvojavo kalinius į darbus. Vokiečiams traukiantis 1944 m. A. Baltūsis grįžo į Lietuvą. „Jei visi išvažiuosime, kas Lietuvą gins?“ – pasakė klausiamas, kodėl grįžo.

Į partizaninio pasipriešinimo judėjimą Antanas Baltūsis įsitraukė 1945 m. pavasarį. Lapkričio 20 d. jis tapo Tauro apygardos štabo spaudos ir propagandos skyriaus viršininku bei apygardos laikraščio „Laisvės žvalgas“ vyriausiuoju redaktoriumi. 1946 m. birželio 1 d. buvo paskirtas apygardos štabo viršininku, o žuvus Zigmui Drungai - Mykolui Jonui, liepos mėnesį buvo išrinktas Tauro apygardos vadu.

Antanas Baltūsis-Žvejys buvo viena iškiliausių asmenybių Lietuvos partizanų kovos sąjūdyje. Jis buvo ambicingas ir nepaprastai darbštus, gabus karo ir tiksliesiems mokslams, ryžtingas ir sumanus organizatorius. Tapęs apygardos vadu paskelbė, kad Laisvės kovotojų būriai turi būti karinė organizacija: jai privaloma kariška drausmė, paklusnumas ir pagarba vadams, Lietuvos kariuomenės uniforma. Jis nustatė pareigų ženklus, sutvarkė apygardos teritorinę-administracinę struktūrą, Lietuvos kariuomenės štabų pavyzdžiu sutvarkė raštvedybą, išleido nurodymus rinkti partizanų kūrybą, slėpti ir išsaugoti archyvus, reikalavo iš dalinių tikslių ataskaitų, organizavo kursus puskarininkių ir viršilų laipsniams gauti, parengė kasdienines partizanų elgesio taisykles, įsteigė Karo lauko teismą. Siekė, kad būtų sudaryta centrinė (vyriausioji) Lietuvos partizanų vadovybė. Deja, daugelio planų A. Baltūsis nespėjo įgyvendinti. 1948 m. vasario 1 d., išdavus MGB agentei Tiesai, gimtajame Gulbiniškių kaime, Motiejaus Baltrušaičio sodyboje, Antanas Baltūsis-Žvejys ir du štabo apsaugos partizanai - Juozas Balsys-Dobilas ir Pranas Žaldaris-Šapalas buvo apsupti. Pasiūlymą pasiduoti atmetę ir nematydami kitos išeities jie nusišovė.

A. Baltūsio-Žvejo nuopelnus įvertino jau Lietuvos partizanai. 1950 m. birželio 1 d. jis buvo apdovanotas visų laipsnių Laisvės Kovos Kryžiais (su kardais). 1997 m. gruodžio 17 d. A. Baltūsiui - Žvejui buvo pripažintas Kario savanorio statusas (po mirties), o 2002 m. spalio 31 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu jam suteiktas pulkininko laipsnis.

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---