Rožių festivalis: lietus neišgąsdino nei floristų, nei lankytojų

Toma BIRŠTONĖ

Nors savaitgalį nelepino vasariški orai, Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centro-muziejaus darbuotojai ir vėl įrodė, kad gerai idėjai lietus – ne kliūtis. Dvi dienas čia lankytojų netrūko, o floristai iš Lietuvos ir penkių užsienio valstybių kūrė įspūdingas kompozicijas, stebino originaliais sprendimais ir dalijosi savo kūryba su šventės svečiais.

Įdirbis reklamuojant dvarą atsipirko – jis žinomas

Šventinė Rožių festivalio popietė Paežerių dvare prasidėjo pantomimos teatro aktorių pasirodymu. Netrukus po jo lankytojai pasklido po teritoriją – vieni stabtelėjo prie įspūdingų gėlių kompozicijų, dalis klausėsi koncertinės programos, o dar kiti tiesiog mėgavosi išpuoselėta dvaro aplinka ir šventine nuotaika. Nors oras nelepino, festivalio svečiai neskubėjo skirstytis – daugelis pasinaudojo proga iš arti apžiūrėti floristų darbus, pasivaikščioti po dvaro parką ir pasimėgauti išskirtine renginio atmosfera. Lankytojai taip pat galėjo rinktis paskaitas, edukacijas. Tiesa, lietus pakoregavo dalį programos – dėl prastų oro sąlygų sakalininkui nepavyko surengti planuotų plėšriųjų paukščių skrydžių, į dangų nepakilo ir muilo burbulai.

Net ir lietingu oru į Paežerių dvarą žmonės atvyko ne tik iš Suvalkijos – netrūko svečių iš Kauno, o kelionių agentūros atvežė lankytojų ir iš kitų Lietuvos miestų bei Lenkijos. Kaip pasakojo Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centro-muziejaus direktorė Odeta Riklienė, toks susidomėjimas nėra atsitiktinis. Visą žiemą buvo nuosekliai dirbama pristatant dvarą ir jo renginius per įvairius žiniasklaidos kanalus, kelionių mugėse bei parodose, todėl šiandien Paežerių dvaro, o ypač Rožių festivalio, vardas plačiai žinomas. Šis įdirbis, anot vadovės, atsipirko.

Sukosi iš keblių situacijų

Į festivalį atvykę lankytojai greičiausiai nė neįtarė, kiek darbo ir netikėtų iššūkių teko įveikti, kad šventė vyktų sklandžiai. Renginys atrodė išbaigtas, estetiškas ir meniškas, tačiau užkulisiuose netrūko situacijų, pareikalavusių greitų sprendimų.

Vienas jų – gėlės. Jos festivaliui buvo atgabentos iš Olandijos, tačiau meistrai netrukus pastebėjo, kad dalis žiedų dar nebuvo iki galo išsiskleidę. O tai floristikoje – svarbi detalė. Neatsivėrę žiedai nesuteikia kompozicijoms reikiamo tūrio ir vaizdo. Todėl teko skubiai ieškoti išeities – papildomų gėlių organizatoriai parsivežė iš Kauno, kad floristų sumanymai būtų įgyvendinti taip, kaip buvo numatyta.

Atrodė, kad gamta organizatoriams pateikdavo vis naujų išbandymų. Vieną dieną visiškai netikėtai į ežerą nuvirto medis. Floristai į tai pažvelgė kūrybiškai: gamtos „dovaną“ jie pavertė gėlių kompozicija.

Permainingi orai rūpesčių sukėlė ne vien dėl darbų lauke. Paaiškėjo, kad viena iš festivalyje dalyvavusių florisčių yra alergiška lietui. Todėl organizatoriams teko ieškoti sprendimų, kaip sudaryti meistrei tinkamas sąlygas – dalį darbų moteris atliko dvaro ledainėje, o lauke jai buvo pastatyta palapinė, kad nereikėtų dirbti lietuje.

Kompozicijose – nuo spalvotų žiedų iki aitriųjų pipirų

Festivalio erdvėse netrūko darbų, prie kurių lankytojai stabtelėdavo ilgėliau. Vieni žavėjosi Laimos Mačaitės sukurtu „Rožių medžiu“, kitų akį traukė Eglės Jočienės kompozicija iš sodriai raudonų rožių. Kristinos Rimienės darbas priminė smėlio laikrodį, o seserų Laimutės Samojauskienės ir Dalios Grabauskaitės kompozicija išsiskyrė tuo, kad buvo sukurta vien iš jų pačių ūkyje užaugintų gėlių.

Floristė Danguolė Gylienė savo kompoziciją sukūrė ant kolonų, kuriose ryškias raudonas gerberas derino su aitriaisiais raudonaisiais pipirais. Eglė Bačinskienė savo kompoziciją pavadino „Išsilaisvinimu“. Joje dominavo rožiniai atspalviai, žaluma bei dekoratyviniai česnakai. Į viršų besiskleidžiančios augalų formos kūrė tarsi sprogstančios ir išsilaisvinančios energijos įspūdį, puikiai atspindintį kompozicijos pavadinimą.

Originaliais sprendimais stebino ir floristė Rita Naujalienė. Ji festivaliui sukūrė dvi kompozicijas. Vienoje netikėtai panaudojo net Sosnovskio barštį – floristės rankose jis tapo išskirtiniu meniniu akcentu. Pasirodo, dirbančiai meistrei nereikėjo ypač saugotis, nes sudžiūvęs šis augalas nėra pavojingas.

Pirmą kartą tarptautiniame rožių festivalyje dalyvavusi floristė Aistė Venclauskaitė paruošė gėlių arką.

Užuolaidų salono savininkė Lijana Ciganskienė po dvaro balkonu įrengė tekstilės instaliaciją. Vėjo plaikstomi lengvi audiniai atrodė tarsi šokantys ore ir sukūrė romantišką kampelį, prie kurio ne vienas lankytojas stabtelėjo ilgėliau.

Lietuvių darbų nuotraukos bus tarptautiniame leidinyje

Floristai iš Singapūro, Meksikos, Izraelio, Belgijos ir Šveicarijos taip pat kūrė didžiąsias festivalio kompozicijas, o šventės dieną savo meistriškumą demonstravo gyvai. Jie puošė modelius įspūdingais galvos apdangalais, puokštėmis ir kitomis floristinėmis interpretacijomis.

Svečiai iš užsienio negailėjo pagyrų Lietuvos floristams, žavėjosi jų darbų profesionalumu bei kolegų kūrybiškumu. Ypač didelį įspūdį paliko Belgijos floristės Regine Motmans įvertinimas. Tarptautinio elektroninio floristikos žurnalo leidėja nufotografavo lietuvių sukurtas kompozicijas ir pažadėjo jas pristatyti savo leidinyje. Tai bus reikšmingas Lietuvos floristų kūrybos įvertinimas tarptautiniame kontekste.

Geriausius įspūdžius svečiai išsivežė ne tik apie festivalį, bet ir apie Lietuvą. Viešnia iš Meksikos Elvia Carrasco su šypsena prisipažino, kad sunkiausia buvo priprasti prie vėsių lietuviškos vasaros orų. Tačiau, pasak jos, šį trūkumą su kaupu atpirko nuoširdus priėmimas ir lietuviškas svetingumas. Mat nuo ketvirtadienio Paežeriuose apsistoję festivalio dalyviai po darbų kas vakarą susėsdavo prie bendro stalo. Čia netrūko nei įspūdžių, nei pokalbių apie dienos darbus, o svečiai turėjo progą paragauti tradicinių lietuviškų skanėstų – šakočio ir medaus.

Ateities planuose – kvepalai ir namų kvapas

Tie, kurie festivalyje apsilankyti nespėjo arba norės dar kartą prisiminti gražiausias tarptautinio renginio akimirkas, jas galės išvysti rugsėjį. Pirmosios naujojo sezono TV3 laidos „Pasaulis pagal moteris“, kurią veda floristė K. Rimienė, žiūrovai išvys reportažą iš Rožių festivalio Paežerių dvare.

Akivaizdu, kad šis festivalis kasmet auga ir plečiasi. Po šiemetinės šventės prie organizatorių priėjo dar kelios floristės, kurios teiravosi, gal kitais metais ir jos galėtų prisijungti prie festivalio bei sukurti savo kompozicijas. Tai dar kartą patvirtino, kad renginys sulaukia vis didesnio pripažinimo ir tampa svarbiu traukos centru ne tik lankytojams, bet ir floristikos meistrams.

Pasibaigus festivaliui Paežerių dvaro komanda ilsėtis dar neketina – jau dabar dėliojami kitų metų planai ir įgyvendinamos naujos idėjos. Viena iš jų – sukurti Paežerių dvaro rožių kvepalus ir namų kvapą. Prie šio projekto dirbama kartu su parfumeriais, todėl tikimasi, kad kitų metų Rožių festivalio lankytojai šių išskirtinių gaminių jau galės įsigyti.

Pokyčių turėtų įvykti ir dvaro aplinkoje. Vis garsiau kalbama apie istorinio fontano atnaujinimą, o prie idėjos įgyvendinimo jau prisidėjo ir lankytojai – visos lėšos už festivalyje nupirktus „Art Glacio“ ledus bus skirtos šio dekoratyvinio įrenginio atkūrimo darbams.