Ba­sa­na­vi­čy­nė­je žiū­ro­vus džiu­gi­no ak­to­riai mė­gė­jai

Praė­ju­sį sa­vait­ga­lį Jo­no Ba­sa­na­vi­čiaus gim­ti­nė­je Ož­ka­ba­liuo­se vy­ko 22-asis Sū­du­vos mė­gė­jų teat­rų fes­ti­va­lis „At­ža­ly­nas“.

Die­na, skir­ta vai­kams

Penk­ta­die­nį ore tvy­ro­jo jau­nat­viš­ka ener­gi­ja: die­na bu­vo skir­ta vai­kų pa­si­ro­dy­mams. Fes­ti­va­lį ati­da­rė Griš­ka­bū­džio gim­na­zi­jos dra­mos bū­re­lis, pri­sta­tęs spek­tak­lį „Prin­cas ant bal­to asi­lo“ pa­gal Skir­man­tės Le­liū­nai­tės pje­sę.

Vė­liau į sce­ną li­po Ma­ri­jam­po­lės kul­tū­ros cent­ro Sas­na­vos sky­riaus me­ni­nės raiš­kos gru­pė „Šypt“, žiū­ro­vams pa­ruo­šu­si dau­ge­liui pa­žįs­ta­mą „Zui­kių mo­kyk­lą“. Spek­tak­lis apie Zui­kį, pir­mą­kart iš­si­ruo­šu­sį į mo­kyk­lą, pui­kiai ti­ko rug­sė­jo pra­džiai.

Vai­kų die­nos ren­gi­nį ve­du­siam Ma­ri­jam­po­lės dra­mos teat­ro ak­to­riui Ka­ro­liui Sins­kui pui­kiai se­kė­si bend­rau­ti su šven­tės da­ly­viais: ge­ros emo­ci­jos ly­dė­jo tiek vai­kus, tiek juos at­ly­dė­ju­sius tė­vus ir mo­ky­to­jus.

Kluo­nas – pil­nu­tė­lis

Ant­rą fes­ti­va­lio die­ną pa­ro­dy­ti net 6 spek­tak­liai. Juos do­va­no­jo ko­lek­ty­vai iš Sei­nų, Vil­ka­viš­kio, Ma­tui­zų, Ma­ri­jam­po­lės, Jur­bar­ko kul­tū­ros cent­ro Skirs­ne­mu­nės sky­riaus bei Liud­vi­na­vo.

Oras pa­si­tai­kė lie­tin­gas, bet žiū­ro­vų tai neat­bai­dė: Ba­sa­na­vi­čy­nės kluo­nas bu­vo sau­sa­kim­šas, kai kam te­ko net pa­sto­vė­ti už du­rų.

Ren­gi­nį ve­dė Kęs­tu­tis Tu­my­nas, įkū­ni­jęs Vin­cu­lio per­so­na­žą. „Sa­vo vai­kų dar ne­tu­riu, tad vai­kų die­nos ren­gi­nio ne­ve­džiau“, – šmaikš­ta­vo Vin­cu­lis.

Pag­rin­di­nę fes­ti­va­lio die­ną pra­dė­jo Sei­nų „Lie­tu­vių na­mų“ mė­gė­jų teat­ras „Kul­tu­vė“. Jis pri­sta­tė spek­tak­lį „Dė­dė Mi­kas“.

Pag­rin­di­nį vaid­me­nį at­li­kęs Eu­ge­ni­jus Ka­mins­kas, be­je, ir šio kū­ri­nio re­ži­sie­rius, sce­no­je vai­di­na jau nuo 1993 me­tų.

„Kai grį­žau na­mo į sa­vo gim­ti­nę, ei­da­mas iš sto­ties su­ti­kau teat­ro va­do­vę. Ji pa­klau­si­nė­jo, ką čia vei­kiu ir pa­sa­kė: „Bus man ar­tis­tas.“ Taip vis­kas ir pra­si­dė­jo“, – apie sa­vo at­si­ra­di­mą sce­no­je pa­sa­ko­jo vy­ras.

E. Ka­mins­kas šmaikš­ta­vo, kad ge­riau jau bū­ti ar­tis­tu, nei re­ži­sie­riu­mi. Jau­niems ak­to­riams jis lin­kė­jo deg­ti sce­na ir mė­gau­tis tuo, ką da­ro.

Vil­ka­viš­kio kul­tū­ros cent­ro mė­gė­jų teat­ras „Gluos­nė“ žiū­ro­vus pa­kvie­tė į Do­vi­lės Če­paus­kai­tės pje­sę „Pu­pos“, ap­do­va­no­tą „Auk­si­niu sce­nos kry­žiu­mi“. Itin pa­vei­kus, gy­ve­ni­miš­kas spek­tak­lis apie il­gai kar­tu gy­ve­nan­čios po­ros tar­pu­sa­vio san­ty­kius žiū­ro­vus pa­li­ko ma­lo­niai nu­ste­bin­tus.

Ren­gi­nį už­da­rė Liud­vi­na­vo mė­gė­jų teat­ras „Ža­lias so­das“, pri­sta­tęs bal­tų mi­to­lo­gi­jos įkvėp­tą spek­tak­lį „Gy­vy­bės me­dis“. Jis pui­kiai sie­jo­si su ren­gi­nio ap­lin­ka, tad gai­la, kad dėl oro ne­ga­lė­jo vyk­ti lau­ke.

Pa­ten­kin­ti ir or­ga­ni­za­to­riai, ir žiū­ro­vai

Jo­no Ba­sa­na­vi­čiaus gim­ti­nės di­rek­to­rė Rū­ta Va­si­liaus­kie­nė pa­sa­ko­jo, kad šie me­tai fes­ti­va­liui – itin pa­vy­kę.

„Mė­gė­jų teat­rų ly­gis kas­met au­ga. At­vy­ko la­bai stip­rūs ko­lek­ty­viai, pub­li­ka bu­vo pui­kiai nu­si­tei­ku­si, ne­pai­sant pra­sto oro žmo­nių bu­vo tik­rai daug, o kai ku­rių spek­tak­lių me­tu net pa­ti ne­ga­lė­jau pa­tek­ti į kluo­ną“, – pa­sa­ko­jo ji.

R. Va­si­liaus­kie­nė pri­pa­ži­no, kad iš­šū­kis kas­met su­gal­vo­ti ką nors nau­jo. Ne­pa­mai­šy­tų ir pa­gal­ba iš ša­lies, tad svars­to­ma pra­dė­ti ieš­ko­ti sa­va­no­rių.

Ir ap­lin­ka, ir ren­gi­niu džiau­gė­si jį ve­dęs K. Tu­my­nas. Jis mū­sų ra­jo­ne lan­kė­si pir­mą kar­tą, bet na­mo grįš su pui­kiu įspū­džiu. „Ka­dan­gi vai­di­na mė­gė­jai, jie tik­rai ati­duo­da vi­są sa­vo dū­šią ir ener­gi­ją. Tai yra tik­ra­sis na­tū­ra­lu­mas“, – sa­kė ve­dė­jas.

Iš žiū­ro­vų šyp­se­nų, nuo­šir­daus juo­ko ir ap­lo­dis­men­tų bu­vo aki­vaiz­du, kad pa­ten­kin­ti li­ko ir jie.

Į fes­ti­va­lį jau ne pir­mą kar­tą at­vyks­tan­ti vil­ka­viš­kie­tė Ni­jo­lė sa­kė iš anks­to net ne­si­do­mė­ju­si pro­gra­ma. „Kiek­vie­nais me­tais va­žiuo­ju ne­ži­no­da­ma, ko ti­kė­tis, bet vi­si spek­tak­liai bū­na įdo­mūs“, – tvir­ti­no ji.

Taip pat ne pir­mą kar­tą į fes­ti­va­lį at­vyks­tan­ti Jū­ra­tė iš Vil­ka­viš­kio ir­gi džiau­gė­si, kad ra­jo­ne vyks­ta to­kie ren­gi­niai. „Gal kiek ap­mau­du, kad oras pra­stas, bet spek­tak­liai – tik­rai įspū­din­gi“, – kal­bė­jo mo­te­ris.

Vi­lio­jo ne tik teat­rai

Pert­rau­kų me­tu žiū­ro­vai ga­lė­jo pa­si­vaikš­čio­ti po iš­puoš­tą Ba­sa­na­vi­čy­nės te­ri­to­ri­ją, pa­bend­rau­ti, ap­tar­ti ma­ty­tus spek­tak­lius, pa­klau­sy­ti pro­fe­sio­na­laus dai­ni­nin­kų due­to „Etiu­das“ (vad. An­ta­nas Ma­zi­liaus­kas).

Jau dau­giau nei du de­šimt­me­čius vyks­tan­tis ren­gi­nys pir­mą kar­tą de­biu­ta­vo dar 1997 me­tais. Tuo­met jis va­di­no­si „Ąžuo­ly­nas“ ir tik po ke­le­rių me­tų per­trau­kos įga­vo pa­va­di­ni­mą „At­ža­ly­nas“.

Anks­čiau fes­ti­va­lį or­ga­ni­za­vo Vil­ka­viš­kio kul­tū­ros cent­ras, ta­čiau vė­liau ši gar­bė bu­vo per­leis­ta Jo­no Ba­sa­na­vi­čiaus gim­ti­nei.

Ug­nė SIM­NIŠ­KY­TĖ