Ru­si­jos ka­ro eko­no­mi­kos per­spek­ty­vos ar­ti­miau­sio­je atei­ty­je

Arū­nas TA­LU­TIS

Is­to­ri­kas

Nors pla­taus mas­to ka­ras Uk­rai­no­je tę­sia­si jau be­veik ke­tverius me­tus, jo pa­bai­gos dar tik­rai nematyti. Abi pu­sės yra įklim­pu­sios il­go­je ali­nan­čio­je ko­vo­je, o dėl re­sur­sų pra­na­šu­mo da­bar­ti­nė­je ka­ro fa­zė­je Ru­si­ja, nors ir lė­tai, bet pa­laips­niui uži­mi­nė­ja vis nau­jas Uk­rai­nos te­ri­to­ri­jas.

Vi­si kal­ba apie tai, kad tarp­tau­ti­niu mas­tu rei­kia di­din­ti Ru­si­jai po­li­ti­nį ir ypač eko­no­mi­nį spau­di­mą. Vien iš Eu­ro­pos Są­jun­gos vals­ty­bių Ru­si­jai jau yra įves­ta 19 eko­no­mi­nių san­kci­jų pa­ke­tų, bet spe­cia­lis­tai dis­ku­tuo­ja, kad daug reikš­min­ges­nės yra JAV tai­ko­mos san­kci­jos, ku­rios taip pat tu­ri silp­nin­ti Ru­si­jos eko­no­mi­ką ir ga­li­my­bes to­liau fi­nan­suo­ti sa­vo ka­ro ma­ši­ną. Ta­čiau ne­pai­sy­da­ma vi­sų san­kci­jų Ru­si­ja to­liau ka­riau­ja. Jos eko­no­mi­ka ne­griū­na, o Uk­rai­na vis la­biau griau­na­ma.

Ma­tant to­kį vaiz­dą, ky­la na­tū­ra­lus klau­si­mas: kiek dar ga­li va­žiuo­ti Ru­si­ja, pa­sta­čiu­si sa­vo eko­no­mi­ką ant ka­ro bė­gių? Ar Va­ka­rų tai­ko­mos san­kci­jos ga­liau­siai Ru­si­jos ka­ro gar­ve­žį nuo tų bė­gių nu­vers?

No­rint su­si­da­ry­ti pla­tes­nį šios te­mos vaiz­dą rei­kia pa­žvelg­ti, ką apie nau­jau­sius Ru­si­jos eko­no­mi­nius ro­dik­lius ra­šo Va­ka­rų fi­nan­sų ana­li­ti­kai.

Re­mian­tis 2025 m. duo­me­ni­mis, pa­teik­tais „Ox­ford Eco­no­mics“, Ru­si­jos eko­no­mi­ka ne­bu­vo re­ce­si­jo­je (api­brėž­to­je kaip vienas po kito ėję su­si­trau­ki­mo ket­vir­čiai). Ta­čiau pa­sau­li­nės eko­no­mi­kos kon­sul­ta­ci­jų įmo­nės eko­no­mis­tai „Eu­ro­news Bu­si­ness“ tei­gė, kad tre­čią­jį ket­vir­tį au­gi­mas, pa­ly­gin­ti su anks­tes­niu ket­vir­čiu, bus vos 0,2 pro­c., t. y. silp­nas. „Ar­ti­miau­siu me­tu ti­ki­mės pa­na­šių au­gi­mo tem­pų, ta­čiau ga­li bū­ti, kad ne­se­niai įves­tos san­kci­jos dėl naf­tos įstums eko­no­mi­ką į re­ce­si­ją“, – tei­gė ana­li­ti­kai.

Nors bent kiek Ru­si­jos vers­lų ir ei­li­nių pi­lie­čių nuo­tai­kas ži­nan­tys ana­li­ti­kai tei­gia, jog tos nuo­tai­kos niū­rios, bet sy­kiu pri­du­ria, kad tai nė­ra di­de­lė pro­ble­ma Krem­liui to­liau vyk­dy­ti sa­vo ka­ri­nę po­li­ti­ką. Tos niū­rios nuo­tai­kos ne­virs­ta rim­tais pro­tes­tais ar ki­to­kiais ban­dy­mais pa­keis­ti esa­mą pa­dė­tį ša­ly­je.

Ki­tas gin­čy­ti­no eko­no­mi­nio po­vei­kio as­pek­tas yra Uk­rai­nos dro­nų ata­kos prieš Ru­si­jos naf­tos per­dir­bi­mo ga­myk­las. Kai ku­rie eko­no­mis­tai tei­gia, kad tai ne­tu­ri di­de­lės įta­kos eks­por­to apim­čiai. Anot jų, Ru­si­ja par­duo­da ir ža­lią, ir per­dirb­tą naf­tą. Jei, pa­vyz­džiui, naf­tos per­dir­bi­mo ga­myk­la su­sprog­di­na­ma, tai pa­di­dė­jęs ža­lios naf­tos kie­kis tie­siog eks­por­tuo­ja­mas jo ne­per­dir­bant. To­kiu bū­du pa­ja­mų už naf­tą da­lis, nors ir su­ma­žė­ja, bet ne­pa­kan­ka­mai, kad da­ry­tų es­mi­nę įta­ką vals­ty­bės eko­no­mi­kai.

Ru­si­jos pa­ja­mų da­lis, gau­na­ma iš ang­lia­van­de­ni­lių (naf­tos, gam­ti­nių du­jų) ga­vy­bos, vis dar ma­žė­ja ir dėl smun­kan­čių šių pro­duk­tų kai­nų. Rug­sė­jį į biu­dže­tą bu­vo gau­ta 582,5 mlrd. rub­lių (ati­tin­ka 6,3 mlrd. eu­rų) pa­ja­mų iš ang­lia­van­de­ni­lių, t. y. 25 pro­c. ma­žiau nei tą pa­tį 2024 m. mė­ne­sį. To­kie duo­me­nys ne­pat­vir­ti­na ga­li­mo grei­to eko­no­mi­nio kra­cho Ru­si­jo­je ga­li­my­bės.

Tai­gi eko­no­mis­tai kons­ta­tuo­ja, kad Ru­si­jos eko­no­mi­ka, pa­tir­da­ma išo­ri­nį spau­di­mą, lė­tė­ja. Ji su­si­du­ria su vis di­dė­jan­čiu re­ce­si­jos pa­vo­ju­mi, dar­bo jė­gos de­fi­ci­to pro­ble­ma, itin grei­tai au­gan­čia inf­lia­ci­ja, vis di­des­niu vie­šo­jo sek­to­riaus fi­nan­sa­vi­mo ap­kar­py­mu ir in­ves­ti­ci­jų trū­ku­mu. Vis dėl­to ne­pai­sant iš­var­din­tų pro­ble­mų Ru­si­jos eko­no­mi­ka vis gau­siau fi­nan­suo­ja sa­vo ka­ro pra­mo­nę, o jos au­gi­mas, nors ir su­lė­tė­jęs, bet iš­si­lai­ko pliu­si­nis.

At­siž­vel­giant į dau­ge­lio Va­ka­rų fi­nan­sų ana­li­ti­kų vyk­do­mas Ru­si­jos eko­no­mi­kos per­spek­ty­vų ana­li­zes ga­li­ma teig­ti, kad ar­ti­miau­siu me­tu kar­di­na­lių po­ky­čių, ga­lin­čių lem­ti eko­no­mi­kos griū­tį Ru­si­jo­je, ne­numatoma.

Vals­ty­bė sa­vo ei­li­nių pi­lie­čių są­skai­ta dar il­gai ga­li fi­nan­suo­ti sa­vo ka­ri­nę avan­tiū­rą. Pu­ti­no re­ži­mas, tu­rė­da­mas sa­vo pu­sė­je tiek jė­gos struk­tū­ras, tiek pro­pa­gan­dos su­for­muo­tą vie­šą­ją opi­ni­ją, ga­li tęs­ti ka­rą dar san­ty­ki­nai il­gą lai­ką.