„Šeimos viloje“ montebolas atranda kelią į Suvalkiją

Toma BIRŠTONĖ

Ar girdėjote apie montebolą – žaidimą, kuriame susitinka futbolo azartas, golfo taiklumas ir šachmatų strategija? Jis jau skinasi kelią į Suvalkiją. Pirmieji montebolo ambasadoriai mūsų krašte – Ieva ir Mantas Lipkevičiai iš Būdos kaimo (Pilviškių sen.), ryžęsi parodyti, kad šis žaidimas gali tapti nauja aktyvaus laisvalaikio veikla, kurią verta atrasti kiekvienam.

Lemtingas pokalbis

Ant prosenelių žemės įsikūrę Ieva ir Mantas Lipkevičiai jau dvylika metų su meile puoselėja savo verslą. Jų sodyba „Šeimos vila“, Būdos kaime apsupta laukų ir miškų, išsiskiria ypatingu jaukumu. Čia svečiai kviečiami švęsti ir ilsėtis patogiuose nameliuose, atsipalaiduoti kubile, saunoje ar pasimėgauti terapinėmis veiklomis su alpakomis. O šiemet Lipkevičiai pristatė naujovę – pradėjo rutulioti montebolą.

Mantas šiuo žaidimu susidomėjo visai neseniai – birželio pradžioje. Su kolegomis planuodami darbo vakarėlį Biržuose jie ieškojo aktyvios veiklos, kuri patiktų visiems.

Taip vyras susipažino su montebolo pradininku Lietuvoje Sigitu Kalkiu. Iš pirmo žvilgsnio paprastas pokalbis netikėtai tapo lemtingas – S. Kalkys prasitarė ieškantis žmonių, galinčių propaguoti montebolą mūsų šalyje. Ši mintis iškart sudomino Mantą, o netrukus įtraukė ir visą Lipkevičių šeimą. Idėja natūraliai susisiejo su tuo, ką jie jau daugelį metų kuria „Šeimos viloje“. Taip gimė sumanymas ne tik patiems žaisti, bet ir pakviesti žmones į Suvalkiją atrasti šį naują sportinį žaidimą.

Kuo mažiau spyrių, tuo geriau

„Norime, kad žmonės pamatytų, jog montebolas gali tapti puikia pramoga tiek šeimoms, tiek kolektyvams. Esame strategiškai patogioje vietoje: tarp Marijampolės ir Vilkaviškio, o iki Kauno – vos apie 60 kilometrų. Tikimės, kad ši vieta taps traukos centru visiems, norintiems išbandyti ką nors naujo, ir kad tuo susižavės vietiniai“, – sakė M. Lipkevičius.

Montebolas patrauklus savo paprastumu ir netikėtu deriniu – jame susilieja futbolo azartas ir golfo taiklumas. Tai žaidimas, kuriam nereikia specialaus pasiruošimo ar brangios įrangos. Kiekvienas smūgis tampa iššūkiu ir pramoga, o pats žaidimas skatina judėti, bendradarbiauti ir kartu patirti daug gerų emocijų. Būtent dėl tokio universalumo montebolas greitai įtraukia ir tampa smagiu žaidimu tiek šeimoms, tiek draugų kompanijoms ar kolektyvams.

Visgi tai nėra paprastas kamuolio paspardymas. Montebolo žaidimo principas panašus į golfo: reikia su kuo mažiau spyrių pasiekti tikslą – pataikyti į specialią duobutę. Žaidimą prižiūri teisėjas, kuris fiksuoja smūgių skaičių ir užtikrina, kad būtų laikomasi taisyklių. Iš pirmo žvilgsnio viskas atrodo paprasta, tačiau azartas slypi iššūkyje – kiekvienas smūgis reikalauja taiklumo, strategijos ir šiek tiek sėkmės.

Koja – lyg golfo lazda

Kiekvienas žaidėjas pradeda turėdamas 10 taškų, kurių mažėja po kiekvieno smūgio. Tai reiškia, kad kuo tiksliau ir mažiau kartų spiri kamuolį, tuo daugiau taškų išsaugai. Jei pavyksta pataikyti į duobutę vos keliais smūgiais, pelnai pranašumą prieš varžovus. Tokia sistema ne tik sukelia azartą, bet ir verčia galvoti strategiškai – kada rizikuoti stipriai smūgiuojant, o kada rinktis saugesnį ir tikslesnį variantą.

Montebolo taisyklės griežtos: žaidžiant draudžiama keiktis. Kitaip sakant, jei po nepavykusio smūgio norėsis išlieti emocijas, teks ieškoti kūrybiškų būdų. Už keiksmažodžius teisėjas gali atimti tašką, todėl žaidimas tampa dar linksmesnis – juk smagiausia, kai azartas liejasi be pykčio.

Be to, žaidžiant negalima liesti varžovo kamuolio ar kliudyti kito žaidėjo kojų – bauda skiriama tam, kuris pasipainioja. Draudžiama įsibėgėti ar bandyti įmušti kito konkurento kamuolį, o spirti leidžiama tik pėdos šonu. „Koja tampa tarsi golfo lazda“, – juokėsi M. Lipkevičius.

Galima dalyvauti čempionatuose

Norint išbandyti montebolą Suvalkijoje, tereikia rezervuoti datą bei duobučių skaičių interneto svetainėje monteball.eu. Tuomet patys žaidėjai gali planuoti savo laiką: kuo daugiau duobučių pasirenkama (o jų gali būti net keturiolika), tuo ilgesnė žaidimo trukmė. Kaip pasakojo Mantas, jų valdose žaidimas paprastai trunka nuo valandos iki trijų su puse. Aišku, viskas vyksta prižiūrint teisėjui.

Montebolas nėra tik laisvalaikio pramoga – šis žaidimas turi ir čempionatų sistemą. Užsiregistravę žaidėjai gali fiksuoti savo rezultatus interneto platformoje, o geriausieji patenka į turnyrų finalus. Tokiuose čempionatuose džiugina ne tik azartas ar priimtas sportinis iššūkis – čia laukia ir įspūdingi prizai. Čempionato prizinis fondas seka net 15 tūkst. eurų. Tai sukelia dar daugiau azarto bei skatina žaidėjus ne tik papramogauti, bet ir siekti pergalių.

„Žinote, kas smagiausia? Pasibaigus žaidimui norisi jį žaisti dar ir dar“, – intrigavo M. Lipkevičius.

Atidarė aikštyną

Kad savo valdoje galėtų pakviesti žmones žaisti montebolą, Ieva ir Mantas turėjo nemažai padirbėti. Pirmiausia reikėjo gerai apgalvoti, kur iškasti duobutes. Kadangi „Šeimos vilos“ teritorija gana didelė, vietas teko rinkti strategiškai – taip, kad žaidimas būtų patogus, įdomus ir kupinas iššūkių. Šį darbą pora atliko per mėnesį.

„Aišku, atsirado ir papildomo žolės pjovimo. Kai kurias vietas nušienaudavome kelis kartus per metus, o dabar jau kartą per savaitę tenka pjauti“, – juokėsi vyras.

Kiekvienais metais Lipkevičiai „Šeimos viloje“ organizuoja vis naujų įdomių renginių. Pernai pas juos vyko gausių šeimų suvažiavimas. Ir neatsitiktinai – sutuoktiniai patys augina penkis vaikus. Anksčiau čia buvo surengta serbentų fiesta, mat sodybą supa nemaži serbentynai. Tad nestebina, kad šiemet pas Lipkevičius vartus atvėrė montebolo aikštynas.

Jo atidaryme dalyvavo apie 70 žmonių – svečiai žaidė, bendravo, džiaugėsi šurmuliu ir azartiška atmosfera. Į šventę atvyko ir žaidimo pradininkas S. Kalkys, kuris kartu su Mantu perkirpo simbolinę juostelę. Šeimai suteikta montebolo franšizė, o jos aikštynas – penktasis pasaulyje.

Lipkevičiai tvirtai tiki šio naujo sportinio žaidimo sėkme ir su entuziazmu žvelgia į ateitį neabejodami, kad montebolas taps populiarus visoje Suvalkijoje.

„Tie, kurie žaidė pas mus visai neseniai, už poros savaičių užsiregistravo ir žada atvažiuoti su giminėmis ir draugais“, – džiaugėsi Ieva.