Nuo spalio 1 d. įsigalioja Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo pakeitimai, susiję su šildymo sezono pradžia ir pabaiga.
Kiekvieno daugiabučio namo bendrosios nuosavybės valdytojas (bendrija arba administratorius) turi užtikrinti, kad pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas laiku ir kokybiškai atliktų pastato šildymo sistemos patikrinimą, praplovimą, hidraulinius bandymus ir remontą bei kitus būtinus darbus.
Atskirose pastatų grupėse šildymas gali būti pradėtas skirtingu laiku. Tai priklauso nuo pastatuose įrengtos šildymo sistemos tipo ir šildymo reguliavimo būdo bei pastato nuosavybės rūšies.
Daugiabučiuose namuose, kuriuose įrengti modernizuoti (atskirti šilumokaičiu) šilumos punktai, šildymo sezonas prasidės spalio 1 d. ir baigsis ne anksčiau kaip balandžio 30 d., nelaukiant Savivaldybės sprendimo. Jo metu šilumos tiekėjas turi būti pasirengęs vartotojams tiekti šilumą, o šildymą įjungs ir išjungs pastato vidaus šildymo sistemos prižiūrėtojas, kurį įprastai pasirenka ir kontroliuoja pastato valdytojas.
Jeigu atsitiktų taip, kad iki spalio 1 d. lauko oro temperatūros vidurkis tris paras iš eilės nukristų žemiau 10 °C, pastatų šildymas gali būti pradedamas anksčiau. Jei šaltasis laikotarpis tęstųsi ir po balandžio 30 d., pastatų šildymas gali trukti ilgiau negu nustatytas šildymo sezonas.
Jeigu šildymo sezono metu vidutinė paros temperatūra nusistovi aukštesnė kaip 10 °C, šildymą automatiškai sumažins arba net išjungs šilumos punktų automatinė sistema.
Visų kitų daugiabučių ar vienbučių pastatų, tai yra tų, kuriuose nėra įrengtų automatizuotų šilumos punktų arba jie tiesiogiai prijungti prie centralizuotų šilumos tinklų sistemų (neatskirti šilumokaičiu), šildymas pradedamas ir baigiamas Savivaldybės sprendimu, kai trijų parų oro temperatūros vidurkis siekia mažiau kaip 10 °C.
Savivaldybės valdomų pastatų šildymas pradedamas ir baigiamas savivaldybės institucijos sprendimu.
UAB „Vilkaviškio šilumos tinklai“ inf.




Parašykite komentarą
Tik prisijungę vartotojai gali komentuoti.