„Indėnų kaimas Sūdavoje“ sukvietė mažąsias gentis į vasaros nuotykių sūkurį

Kai kurios tradicijos tokios smagios, kad sunku jų atsisakyti. Sūdavos kaimo bendruomenė kartu su Sūdavos biblioteka šią vasarą ir vėl surengė ypatingą vaikų dienos stovyklą.

Šį kartą ji buvo pavadinta „Indėnų kaimu Sūdavoje“. Įspūdžių, kūrybos ir nuotykių kupina savaitė tapo tikra švente tiek mažiesiems stovyklautojams, tiek jų tėveliams.

Vos atvykę vaikai pateko į visų laukusį indėnų pasaulį – kiekvienam buvo suteiktas indėniškas vardas, o dalyviai, pasitelkę stebuklingą totemą, susiskirstė į tris gentis: „Čikasavus“, „Pajutus“ ir „Navahus“. Kiekviena gentis kūrė savo vėliavą, kurioje atsispindėjo bendri tikslai, draugystė ir kūrybinė dvasia.

Stovyklos dienos buvo kupinos įvairių veiklų – vyko garsų kelionė su šamaniškais būgnais, atpalaiduojanti joga, indėniškų karūnų gamyba ir genčių žygis „Surask indėnų lobį, kurį paliko Sūdavoje“. Stovyklaudami vaikai kartu su vadovėmis keliavo į Matarnų poilsiavietę unikaliu ir tikrai indėnišku būdu – arklio traukiamu vežimu.

Kiekvienas stovyklos rytas ar popietė atnešė vis naujų atradimų – indėniškas žygis, akmenukų dekoravimas pagal tą akimirką jaučiamą emociją, o saldžiausiu ketvirtosios dienos momentu tapo ledų degustacija su visų mūsų stovyklų viešnia Irma.

Ketvirtadienio pavakare įvyko didysis „Genčių karnavalas“, į kurį atkeliavo ir tėveliai bei seneliai. Vaikų kūrybiškumas bei išradingumas nustebino ne tik jų šeimos narius, bet ir pačias stovyklos vadoves bei savanorius. Vėliau vyko „Čiabuvių šokiai“, žaidimai, bendros dainos, dalijimasis įspūdžiais ir žinoma, kaip ir kiekvienos stovyklos pabaigoje, laukė nakvynė palapinėse.

Visą savaitę vaikai pildė stovyklos dienoraštį, kurį per uždarymo šventę galėjo paskaityti bet kuris svečias. Baigiantis stovyklai kiekvienas genties narys gavo mokymų „Indėnų kaimas Sūdavoje“ baigimo pažymėjimą prisiminimui apie patirtus nuotykius, naujas draugystes ir išmoktas pamokas.

Stovyklos veiklose nuolat buvo skatinami vaikų gebėjimai bendradarbiauti ir spręsti vadinamosios Genčių tarybos pateiktas užduotis. Stovyklautojai ne tik smagiai leido laiką, bet ir mokėsi gerbti gamtą, klausytis vienas kito. Vaikams tai buvo ne tik eilinė vasaros stovykla, bet ir maža gyvenimo pamoka.

Atsisveikinimas vyko ypatingai – stovyklautojai vieni kitiems dovanojo gražiausius komplimentus ir parašė laišką būsimam stovyklos dalyviui. Išsiskirstyta buvo su šypsenomis, šiltu žvilgsniu ir pažadu kitą vasarą vėl susitikti Sūdavoje.

Nuotykiai Sūdavoje tęsiasi ir po stovyklos – visi vaikų dienos centrų lankytojai, darželių ir mokyklų ugdytiniai kviečiami nors trumpam tapti tikrais indėnais.

Renata KOLČINIENĖ

Sūdavos filialo bibliotekininkė

Miglė KOLČINAITĖ,

Mantas BUJANAUSKAS

Stovyklos savanoriai