Nuo­mos už žemę ne­mo­ka, bet el­gia­si kaip sa­vo val­do­se

Eg­lė MI­ČIUIE­NĖ

Tik­riau­siai ap­mau­du, kai ta­vo že­mė­je sto­vi sve­ti­mas tur­tas, ta­čiau kar­tais to­kios si­tua­ci­jos neiš­ven­gia­mos. Bet kai to tur­to sa­vi­nin­kai dar ir el­gia­si ne­tvar­kin­gai, ne­nuos­ta­bu, kad šei­mi­nin­ko kant­ry­bė ga­li trūk­ti.

Nup­jo­vė ir pa­li­ko

Į re­dak­ci­ją pa­skam­bi­no Vil­ka­viš­kio ra­jo­no ūki­nin­kas (pa­var­dė re­dak­ci­jai ži­no­ma), tu­rin­tis že­mės Kur­pi­kų kai­me (Kybartų sen.). Žmo­gus pa­sa­ko­jo, kad jo skly­pe yra Ener­gi­jos skirs­ty­mo ope­ra­to­riaus (ESO) pa­sto­tė. Ša­lia jos, po elekt­ros stul­pais, au­go kle­vas, ke­ro­jo stam­būs erš­kėt­ro­žių krū­mai.

„ESO at­siųs­ta fir­ma nu­pjaus­tė, nu­ge­nė­jo ša­lia pa­sto­tės au­gan­čius me­džius, krūmus, o ša­kas pa­li­ko su­mes­tas bet kaip. Pas­kam­bi­nęs į ESO bend­ro­vę pa­sa­kiau, kad neuž­ten­ka me­džius nu­vers­ti, rei­kė­tų ir su­si­tvar­ky­ti. Ma­tyt, tiems, kas visa tai tu­rė­jo su­tvar­ky­ti, ma­no skam­bu­tis ne­pa­ti­ko. Tai jie at­va­žia­vo ir su­kro­vė krū­vą ant šienaujamos pie­vos. Kaip da­bar dirb­ti? Ga­lė­jo bent jau už sa­vo stul­pų su­si­krau­ti, kur tos at­lie­kos nie­kam ne­kliu­dy­tų, bet ne – su­kro­vė taip, kad ne­ga­liu nė pie­vos nu­si­pjau­ti. Da­lis ša­kų gu­li net ant ša­lia au­gan­čių ki­to žmo­gaus rap­sų. Tai at­ro­do kaip pa­si­ty­čio­ji­mas. Mes juk mo­ka­me mo­kes­čius už elekt­rą, o ESO už sa­vo sta­ti­nius, ku­rie sto­vi sve­ti­mo­je že­mė­je, nuo­mos ne­mo­ka ir ga­lų ga­le dar pri­šnerkš­čia. Aš tos že­mės net ne­ga­liu dek­la­ruo­ti kaip ūki­nin­kas. Ma­nau, jie tu­rė­tų vis­ką iš­si­vež­ti, ar mes tu­ri­me pa­skui juos tvar­ky­ti?“ – ste­bė­jo­si vy­ras.

Ūki­nin­kas aiš­ki­no, kad dėl elekt­ros stul­pų pa­ti­ria ne­pa­to­gu­mų ir dirb­da­mas že­mę – apie juos rei­kia ap­va­ži­nė­ti su purkš­tu­vais, ki­ta tech­ni­ka. Anot že­mės sa­vi­nin­ko, ESO ga­lė­tų pra­ves­ti po­že­mi­nį ka­be­lį, su kuo jis mie­lai su­tik­tų.

„Skam­bi­nu ne vien dėl sa­vęs, ma­nau, kad yra ir dau­giau žmo­nių, su­si­dū­ru­sių su to­kia ne­tei­sy­be“, – dės­tė pa­šne­ko­vas.

Tu­ri kreip­tis pa­tys

Lie­tu­vo­je yra šim­tai tūks­tan­čių skly­pų, ku­riuo­se įreng­ta kaž­ko­kios for­mos ESO tink­lo inf­rast­ruk­tū­ra: elekt­ros li­ni­jos, trans­for­ma­to­ri­nės ar ki­ti ener­ge­ti­kos ob­jek­tai.

Tuo, kad te­ri­to­ri­jos šei­mi­nin­kas ne­gau­na jo­kios kom­pen­sa­ci­jos už jo val­do­se sto­vin­tį sve­ti­mą tur­tą, bend­ro­vės neap­kal­tin­si. Že­mės sa­vi­nin­kai, ku­rių skly­puo­se yra elekt­ros stul­pai ar ki­ta elekt­ros tink­lų ope­ra­to­rių nau­do­ja­ma įran­ga, ga­li gau­ti vien­kar­ti­nes kom­pen­sa­ci­jas: Lie­tu­vos Vy­riau­sy­bė yra priė­mu­si nu­ta­ri­mą, ku­riuo pa­tvir­ti­na kom­pen­sa­ci­jų skai­čia­vi­mo ir mo­kė­ji­mo me­to­di­ka.

Pra­šy­mus kom­pen­sa­ci­joms gau­ti to­kią tei­sę tu­rin­tys as­me­nys tu­ri teik­ti pa­čiai ESO bend­ro­vei.

Vis­gi į re­dak­ci­ją krei­pę­sis ūki­nin­kas tvir­ti­no ži­no­jęs apie to­kią tvar­ką, bet dėl kom­pen­sa­ci­jos nie­kur ne­si­krei­pė: anot jo, iš­mo­ka yra vien­kar­ti­nė ir ne­pro­por­cin­gai ma­ža, tad ne­ver­tė­jo gaiš­ti lai­ko.

Rei­ka­la­vi­mų ne­si­lai­kė

Si­tua­ci­ją dėl Kur­pi­kų kai­mo skly­pe pa­lik­tų nu­pjau­tų žel­di­nių pa­pra­šė­me pa­ko­men­tuo­ti pa­čios ESO bend­ro­vės at­sto­vų. Pa­si­tei­ra­vo­me, ko­dėl gy­ven­to­jui iš anks­to ne­bu­vo pra­neš­ta apie pla­nuo­ja­mus dar­bus jo že­mė­je ir ko­dėl te­ri­to­ri­ja ne­bu­vo su­tvar­ky­ta tin­ka­mai.

ESO ko­mu­ni­ka­ci­jos par­tne­rė Ra­sa Juod­kie­nė paaiš­ki­no, jog ge­nė­ji­mo dar­bus at­li­ko bend­ro­vės pa­sam­dy­tas ran­go­vas.

„Ran­go­vas tai pa­da­rė ne­si­lai­ky­da­mas ESO ke­lia­mų bei tei­sės ak­tuo­se nu­ma­ty­tų rei­ka­la­vi­mų. Ap­gai­les­tau­ju, kad klien­tas ne­bu­vo lai­ku ir tin­ka­mai in­for­muo­tas, taip pat ir dėl to, kad nu­ge­nė­tos ša­kos ne­bu­vo tin­ka­mai su­tvar­ky­tos – tvar­kin­gai su­dė­tos į krū­vą. Taip jos ir tu­rė­tų bū­ti pa­lik­tos, kai ge­nė­ji­mo dar­bai bu­vo baig­ti“, – paaiš­ki­no ko­mu­ni­ka­ci­jos spe­cia­lis­tė.

Vis dėl­to nei ESO, nei ran­go­vas ša­kų iš te­ri­to­ri­jos iš­si­vež­ti ne­ga­li, nes tai yra že­mės sa­vi­nin­ko nuo­sa­vy­bė ir at­sa­ko­my­bė. Ši nuo­sta­ta, R. Juod­kie­nės tei­gi­mu, įtvir­tin­ta įsta­ty­mu.

Pri­va­lė­jo in­for­muo­ti

ESO at­sto­vė pa­tvir­ti­no, jog ran­go­vai pri­va­lo klien­tą in­for­muo­ti, kai pa­žy­mi skly­pe esan­čius ge­nė­ti­nus ar­ba kirs­ti­nus me­džius bei ki­tus žel­di­nius, ir tu­ri įspė­ti sa­vi­nin­ką prieš pra­dė­da­mi dar­bus.

„Tai – ne tik įsta­ty­mo nu­ma­ty­ta tvar­ka, bet ir ESO klien­tų ap­tar­na­vi­mo stan­dar­tas, ku­rio ran­go­vas šiuo at­ve­ju ne­si­lai­kė. Su ran­go­vu su­si­sie­kė­me ir įpa­rei­go­jo­me ne­del­siant su­tvar­ky­ti žel­di­nius. ESO dar­buo­to­jai, at­si­žvelg­da­mi į ga­lio­jan­čią tvar­ką, svars­tys, ko­kias san­kci­jas ga­li­ma pri­tai­ky­ti ran­go­vui“, – tei­gė R. Juod­kie­nė.

Ji dar kar­tą at­krei­pė dė­me­sį, kad sa­vo skly­pe už žel­di­nių ge­nė­ji­mą, jų prie­žiū­rą yra at­sa­kin­gas že­mės sa­vi­nin­kas. Ats­to­vė tvir­ti­no, kad ESO bend­ro­vė vi­suo­met ra­gi­na klien­tus at­sa­kin­gai pri­žiū­rė­ti jų val­do­se au­gan­čius me­džius bei krū­mus ir lai­ku juos nu­ge­nė­ti, kad aug­me­ni­ja ne­kel­tų kliū­čių pa­ti­ki­mam elekt­ros ener­gi­jos tie­ki­mui.

Spe­cia­lis­tė pri­dū­rė, kad dau­giau in­for­ma­ci­jos apie me­džių, krū­mų ge­nė­ji­mą, kir­ti­mą ir jų prie­žiū­rą ga­li­ma ras­ti pus­la­py­je www.eso.lt.