Aistros dėl Vilkaviškio turgaus nerimsta

Simona SIMANAVIČIENĖ

Vilkaviškio turgaus prekybininkai dalyvavo susitikime su rajono Savivaldybės vadovais. Nors diskusijos metu žmonės buvo patikinti, kad turgus neparduotas, prekybininkai mano, jog pasikeitus savininkui kalbėtis apie turgavietės išsaugojimą bus per vėlu.

Nori žinoti

Kalbos apie parduodamą Vilkaviškio turgavietę neslopsta jau daugiau nei porą metų, o pati istorija kuo toliau, tuo labiau apipinama gandais ir nuogirdomis. Išreikšti savo poziciją ir sužinoti, kokie sprendimai dėl turgavietės yra priimti, į Savivaldybę antradienį susirinko apie pusšimtis prekybininkų.

Juos priėmė rajono valdžios atstovai. Susitikime taip pat dalyvavo ir turgaus valdytojas – įmonės „Jongra“ savininkas Jonas Grinevičius bei šios įmonės direktorius Alfonsas Štrimaitis.

Prekybininkai rajono valdžiai žėrė priekaištus, jog turgavietės ateitis aptariama slapčiomis, todėl į susitikimą atvyko nešini raštu, kuriuo reikalauja skaidrumo, aiškumo ir bendruomenės įtraukimo.

„Klausime ir prašysime, kad atsakymai būtų pateikti ne tik žodžiu, bet ir raštu. Viskas daroma tyliai ir tai yra didžiausia problema. Žinome, kad turgus parduodamas, bet kur mus dės, kur bus įrengta standartus atitinkanti infrastruktūra? Manau, kad Savivaldybei daug brangiau kainuos naujos turgavietės įkūrimas, nei senos įsigijimas ir sutvarkymas. Turgus gyvuoja 37-erius metus, jis – strategiškai geroje vietoje. Šalia – autobusų stotis, žmonės atvyksta iš kaimų. Kur mus iškels, į laukus? Kas ten eis?“ – dar prieš susitikimą karštai kalbėjo nerimaujančių turgaus prekiautojų ir pirkėjų nuomonę išsakiusi Jolita Dženkaitienė.

Aistros nerimo ir posėdžių salėje. Su priekaištais rajono meras Algirdas Neiberka nesutiko. Jis sakė, kad Savivaldybė deda visas pastangas, kad turgus Vilkaviškyje išliktų. „Esame pasirašę susitarimą, kuriame numatyta išsaugoti prekybos vietas. Jos būtų 15 arų sklype. Tokią prekybvietę įsipareigotų įrengti būsimas pirkėjas. Mums svarbu, kad prekyba išliktų ir būtų koncentruota“, – kalbėjo A. Neiberka.

Jis sakė, kad tame susitarime apibrėžti punktai, kuriuos įsigydamas turgavietę turėtų įvykdyti būsimas pirkėjas. Jame taip pat numatyti reikalavimai bei darbai, kuriuos reikėtų atlikti pardavėjui – UAB „Jongra“.

„Turėtų būti užtikrinta 200 kvadratinių metrų dydžio prekybos vieta uždaroje patalpoje, taip pat įrengta 50-ies vietų prekyba po stogine, skirta 15 vietų prekybai iš automobilių bei suteikta žemės nuomos paslauga dešimčiai kioskų“, – susitarimo punktus, kuriuose apibrėžiami galimo pirkėjo įsipareigojimai, vardijo įmonės „Jongra“ direktorius A. Štrimaitis.

Siūlė įsigyti Savivaldybei

Prekybininkai teiravosi, kodėl Savivaldybė pati nenuperka parduodamo turgaus.

Meras paaiškino, kad šis pirkinys rajono biudžetui yra per didelė finansinė našta. „Kainą nustato savininkas. Įsigijus turgų jį reikėtų sutvarkyti pagal visus reikalavimus, o tai kainuotų labai brangiai. Kas to imtųsi? Mes šalimais turime valstybinį sklypą, kurio netgi pirkti nereikia, dalis prekybos galėtų persikelti ten“, – situaciją aiškino Savivaldybės vadovas.

Jam antrino ir Savivaldybės administracijos direktorius V. Gavėnas, kuris teigė, kad tokio sandorio netgi įstatymai neleidžia. „Galime įsigyti tik objektus, skirtus Savivaldybės veiklai vykdyti. Galite stebėtis ar pykti, bet galimybių pirkti turgų mes neturime. Dedame visas pastangas, kad turgus būtų išsaugotas“, – Savivaldybės poziciją pabrėžė ir V. Gavėnas.

Meras prekybininkams priminė, kad turgus nėra Savivaldybės nuosavybė. Jis priklauso privačiam valdytojui, o valstybinė žemė, ant kurios stovi pastatai, yra išnuomota iki 2102 metų.

Savivaldybės administracijos Juridinio skyriaus vedėja Vilma Kolpakovienė akcentavo, kad valstybinės žemės nuomos sutartis yra galiojanti ir nėra pagrindo ją panaikinti ar sumažinti išnuomoto sklypo plotą.

Sklypas žemės ūkio produkcijai

Meras susirinkusiesiems taip pat priminė, kad ir seniau, prieš porą metų, įvykusio susitikimo su prekybininkais metu jau buvo aptartas turgaus iškėlimo klausimas. Tuomet turgavietę buvo siūloma įrengti Savivaldybei priklausančiame sklype prie kelio į Pilviškius. Taip pat kalbėta apie nenaudojamą pievos plotą, esantį kitapus Vilkaviškio „Ąžuolo“ progimnazijos. Buvo aptarta galimybė turgaus prekybą vystyti prie Marijampolės kelio, „Santa Barbaros“ teritorijoje ar įsikurti kažkada buvusio senojo turgaus vietoje, šalia buvusios miesto pirties. Bet nė vienas iš šių variantų nei tada, nei dabar prekybininkams netiko.

„Turime apie hektaro dydžio valstybinės žemės plotą už dabartinės turgaus teritorijos. Šią vietą galėtume pasiūlyti prekybai žemės ūkio produkcija“, – kalbėjo meras.

Susitikime dalyvavę Vilkaviškio turgavietės savininkas J. Grinevičius ir samdomas vadovas A. Štrimaitis į didesnes diskusijas praktiškai nesivėlė ir užėmė daugiau stebėtojų poziciją.

Visą ugnį į save priėmęs meras A. Neiberka galop susirinkusių prekybininkų paklausė: „Įsivaizduokite, kad Savivaldybė nesikiša, nes turgus jai nepriklauso, ir privatininkas jį parduoda, nes turgus jam nereikalingas. Kas tada būtų? Bet mes jūsų nepaliekame likimo valiai, kartu ieškome sprendimų, siekiame, kad turgavietė būtų išsaugota. Bet kartu Savivaldybei labai svarbu, kad į Vilkaviškį ateitų ir naujos investicijos, kad būtų sukurta daugiau darbo vietų“, – aiškino meras.

Kas gi tas galimas pirkėjas?

Susitikime ne kartą buvo paminėtas pasirašytas trišalis susitarimas tarp Vilkaviškio rajono savivaldybės, UAB „Jongra“ ir galimo pirkėjo. Tačiau konkrečiai minėtas trečiasis susitarimo dalyvis – galimas turgaus pirkėjas – taip ir nebuvo įvardytas.

Žmonės teiravosi, ar kas nors domisi parduodamu Vilkaviškio turgumi. Tiek J. Grinevičius, tiek A. Štrimaitis tai patvirtino, tačiau kas tas besidomintis pirkėjas – nepasakė. Visgi susirinkusieji prekybininkai atviru tekstu kalbėjo, kad, anot jų, naikinamą turgų ruošiasi įsigyti ir čia statyti parduotuvę „Norfos“ prekybos tinklas.

Pasirodo, jog kalbos, kad sklypu domisi viena didžiausių lietuviško kapitalo bendrovių, yra ne iš piršto laužtos. Po susitikimo telefoninio pokalbio metu A. Štrimaitis patvirtino, kad minėtas trišalis susitarimas yra aptartas su UAB „Norfos mažmena“ savininkų valdoma bendrove „Rivona“. Bet, pasak jo, tai nereiškia, kad ši bendrovė ir įsigis Vilkaviškio turgų. Jo pirkėju gali tapti bet kas, pasiūlęs palankiausias pirkimo sąlygas.

„Jokio skirtumo, kas pirks – „Rivona“, „Norfa“, „Depo“, jokių avansinių sumokėjimų kol kas nėra. Tai nėra net raštu užtvirtinta. „Rivona“ sutiko su mūsų bei Savivaldybės reikalavimais ir įvardijo, kokius dokumentus reikia sutvarkyti. Ar mums pavyks įgyvendinti – bus matyti. Bendrojo plano koregavimai užtrunka vos ne metus. Laukia daug žingsnių, kurie užima labai daug laiko. O gal kitam pirkėjui viskas tiks taip, kaip dabar yra, ir tada mes parduosime būtent jam“, – kalbėjo turgaus direktorius.

Apie galimybę įsigyti Vilkaviškio turgavietę pasiteiravome ir UAB „Norfos mažmena“, kuri, beje, nuo birželio 8 d. uždaro vieną iš savo parduotuvių Vilkaviškyje, Vytauto gatvėje, prie policijos komisariato. Šio prekybos tinklo atstovas spaudai Darius Ryliškis teigė, kad jo atstovaujama įmonė ieško tinkamų sklypų savo parduotuvėms visoje Lietuvoje, taip pat ir mūsų mieste. „Dėl žemės sklypo Vilkaviškyje nėra nieko konkrečiai sutarta ar nuspręsta. Tiesiog vyksta paieškos“, – kalbėjo D. Ryliškis.