Vasarą išlydint

Dalia SAKALAUSKIENĖ


Jurginai

Jau pražydę jurginai ir vėl

Nostalgiškai primena rudenį.

Išeinančios vasaros grožio

Šiandien verkia šiltas lietus.

Sakyki, ko dienai trumpėjant

Mano sieloje ilgesį budini?

Ko vėl liūdesį pilką kvieti

Į mano vienatvės namus?

Dar šalnos nepapuošė medžių

Apdarais nenusakomo grožio,

Dar vėjas – benamis, padauža –

Nešokdina nudraskytus lapus.

Saulės blėstančią šviesą ir šilumą

Rieškučiomis semsiu aš godžiai,

Kad širdžiai neleistų sužvarbti,

Kada pūgos ir speigas užgrius.

O kol kas tik pražydę jurginai

Nostalgiškai primena rudenį,

Jų žieduose kas rytą dar spindi

Krištolinė rugpjūčio rasa.

Besibaigiančios vasaros dangų,

Kur sidabro žvaigždynai nugludinti,

Man vis noris kas naktį paliesti,

Į dangų pakėlus rankas.

Juozas ŠALČIŪNAS


Rudenėjant

Dengia rūkas laukus,

Blaško vėjas jau blėstantį auksą

Po jaunystės takus,

Ką iš ten aš šiandieną prišauksiu…

Vis tamsėja dangus,

Rodos, saulė kažkur iškeliavo,

Bet koks širdžiai brangus

Tas liūdnumas pageltusio klevo.

Išsiskirstę draugai

Po klevu vis rečiau besusėda,

Gal dienų tų vargai

Mus lyg rūdys per greitai suėda.

Gal apėmęs jau mus

Tarsi vystančius pabalius šerkšnas,

Gal ateina staigus

Rudenėjančio nerimo verksmas.

Janina KURTINAITIENĖ

Sūpuoju jau akimirką

iš rudenio…

o mano dienos užsikloja gerumu

nebeturiu aš teisės skųstis Likimu

po žingsnį mažą

dedu jaukumą

ant savų dienų…

ir aš žinau

dėl to kaip nors iškęsiu

savo skausmo naktį

kad vėl galėčiau

padėkoti Tau už dieną – – –