– Išgirdau per televiziją, kad Dzūkijos miškuose dygsta voveraitės. Tai, sakau, užsuksiu pasakyti, kad pas mane jau baravykai auga! – šypsojosi redakcijos svečias Ričardas Grinevičius.
Užbalių kaimo gyventojas prie savo sodybos grybauja kasmet. Gal ne visuomet grybai ima dygti taip anksti, tačiau kai jau pasipila – tai įvairių.
– Kai kūriausi, pasodinau visokių medžių. Dabar jie jau suaugę, dvidešimt su viršum metų. O po medžiais auga grybai – ir kasmet, ir daug. Visokių būna: ūmėdžių, lepšių, baravykučių, raudonviršių. Kartais ir tikrinių baravykų užauga puskilogramio svorio, o vienais metais buvo ir voveraičių atsiradę, – šypsojosi vyriškis.
R. Grinevičius pasakojo, jog grybauti visada mėgęs. Grybų išvalas jis visuomet pila po savo medžiais (beje, grybų specialistai mikologai tokius likučius dar pataria užberti plonu žemių sluoksniu). Taigi dirvožemyje prisibarstė sporų ir rudeniui atėjus vyras prisirenka po gerą krepšį įvairių grybų. O šiemet, matyt, ir rudens laukti nebereikės.
„Santakos“ inf.
Parašykite komentarą
Tik prisijungę vartotojai gali komentuoti.