Ligota moteris vaikystės namuose prieglobsčio nerado

Kristina VAITKEVIČIENĖ

Ligota šiaudiniškietė Anelė Baltrušaitytė šiandien guli Vilkaviškio ligoninės Palaikomojo gydymo ir slaugos skyriuje. Moteris nežino, kur jai teks grįžti po to, kai pasibaigs gydymo laikas. Dar neseniai ji dienas leido tėvų namuose, prižiūrima pasamdytos vietinės slaugės. Deja, tų namų ligota moteris neteko.

A. Baltrušaitytė per tarpininkus į „Santaką“ kreipėsi dar tada, kai gyveno savo vaikystės namuose, tačiau ten dienas leido su nerimu. Pasak moters, miegoti jai neleido faktas, kad gyvenimo
saulėlydyje iš tėvų namų ją pageidavo iškraustyti ne svetimas žmogus, bet sūnėnas – mirusios sesers sūnus.

Vietiniai žmonės pasakojo, jog dvi seserys, Javasė ir Anelė Baltrušaitytės, Šiaudiniškių kaime gyveno nuo pat vaikystės. Namelį kaimo pakraštyje susirentė jų tėvai. Čia gyveno dar viena (dabar jau mirusi) sesuo ir brolis – iš viso 4 vaikai.

Aneliukė 25 metus gyveno ir dirbo sostinėje. Į vaikystės namus pas čia likusią seserį Javasę ji grįžo jau būdama pensininkė, kamuojama ligos. Gyvenamąją vietą moteris čia deklaravo 1993 metais.

Pasak kaimo gyventojų, grįžusi Anelė tvarkė, dažė namuką, įsivedė vandenį.

Kartu su tetomis gyveno ir sūnėnas – mirusios sesers sūnus Antanas Baltrušaitis, kuris namuose būdavo retai: ateina, pabūna – ir vėl savo keliais.

Moterys nesiskundė. Kai gaudavo pensijas, giminaičiui duodavo pinigų. Aneliukė sakė ir paskolą buvo paėmusi, kai jos krikštasūniui Antanui prireikė pinigų kompiuteriui. Įmokas į „Snoro“ banką už moterį nunešdavo Šiaudiniškių bendruomenės pirmininkė Irena Senkuvienė.

Netikėtai A. Baltrušaitytė susirgo. Grįžusios po ligos gimtuosiuose namuose jos niekas nelaukė.

Pasak Šiaudiniškių bendruomenės pirmininkės, pagulėjusi ligoninėje moteris į namus pateko tik su dideliu triukšmu. Buvo iškviesti ir seniūnijos darbuotojai, ir bendruomenės atstovai. Mat nediduką namelį susiruošta parduoti. Tad jokių gyventojų čia būti neturėjo.

Sesuo Javasė išsikraustė pas sūnėną į socialinį dviejų kambarių butą Vilkaviškyje, kur gyvena jo žmona ir šeši vaikai. Neįgalios Aneliukės įleisti į tėvų namus niekas nenorėjo. Teko gelbėti bendruomenei ir seniūnijos darbuotojams.

Šiaudiniškiečiai stebėjosi, kaip teta Javasė leidosi išvežama į pilną žmonių ankštą butą, jei čia galėjo gyventi su seseria ir nejausti jokių nepatogumų. Juk senai moteriai, perkopusiai aštuoniasdešimtmetį, jau reikia ramybės.

Juolab kad keliolika metų jaunesnę Anelę prižiūri Šiaudiniškių gyventoja Jolanta: pakuria krosnį, paduoda valgyti, sutvarko. Anelė neatsidžiaugė šios moters gerumu ir bendruomenės pirmininkės I. Senkuvienės rodomu rūpesčiu.

Ligota moteris sakė, jog gyventų čia ir visko užtektų, bet naktimis miegas neramus, dienomis ašaros temdo akis. Nors namelis ir nedidelis, apšepęs, tačiau Aneliukei jis buvo vienintelis prieglobstis.

Į konfliktą su A. Baltrušaičiu teko įsikišti ir seniūnijos darbuotojams. Tik pastarieji šioje situacijoje taip pat bejėgiai, kaip ir šeimyninės dramos stebėtojai šiaudiniškiečiai.

– Mes iš pradžių tarpininkavome, kad A. Baltrušaitytei būtų surasta vieta Gudkaimio globos namuose. Sutarėme su direktoriumi, tačiau moteris ten vykti atsisakė, – pasakojo Kybartų seniūnas Audrius Balbierius.

Pasak jo, į seniūniją buvo atvykusi Javasė Baltrušaitytė ir pareiškusi norą namą, kuris, jos teigimu, tėvų testamentu paliktas jai, parduoti. Tame pastate gyvenusi Anelė į jį neturinti jokių teisių.

Tad nuo 1993 m. čia deklaravusią gyvenamąją vietą A. Baltrušaitytę seniūnijos darbuotojų buvo prašoma išdeklaruoti.

Išklausinėję apie padėtį ir sužinoję, kad pati namo šeimininkė prisiglausti ruošiasi aštuonių asmenų šeimoje, dviejų kambarių bute, seniūnijos darbuotojai tarpininkauti atsisakė. Mat tokios sąlygos nėra tinkamos senyvam žmogui.

Pasikonsultavę su Savivaldybės juristais, seniūnijos darbuotojai sužinojo, kad tokiu atveju name Šiaudiniškiuose deklaravusią gyvenamąją vietą A. Baltrušaitytę iš ten išregistruoti galima tik teismo keliu.

– A. Baltrušaitytė vis tiek turės keliauti į Gudkaimį, juk giminaičiai jos priglausti nenori ir nesiruošia, – sakė seniūnas.

Telefonu pakalbintas sūnėnas A. Baltrušaitis patvirtino, kad namas tikrai bus parduotas ir tam jau tvarkomi dokumentai, mat yra pirkėjas.

– Taip nori namo savininkė, aš čia nesikišu, – sakė vyriškis. – Anelė visą laiką gyveno Vilniuje, tai ko jai dar čia reikia?..

Vilkaviškyje gyvenantis sūnėnas sakė, jog teta Javasė jau seniai glaudžiasi pas jį ir namo jai nereikia.

Paklaustas, ar neankšta visiems bute, vyriškis pasakė neturintis laiko kalbėti ir skubiai atsisveikino.