Apginti iš tėvų paveldėto turto moteriai niekas nepadeda

Daugiau nei pusantrų metų Marijampolėje gyvenanti Dalia Bočkienė bando apginti
jai po tėvų mirties atitekusį turtą – tėviškę Gižų seniūnijoje. Moters žodžiais tariant, ji
jau nebežino, kur kreiptis, nes Vilkaviškio policijos pareigūnai ir apylinkės prokuratūra
į jos prašymus nereaguoja taip, kaip jai norėtųsi.

Didžiuliai nuostoliai

Dar praeitų metų vasarį ji išsiuntė raštą į Vilkaviškio policijos komisariatą, prašyda-
ma imtis priemonių dėl jos sūnėno Arūno Karvelio elgesio. Mat prie pat jos tėvų (jo senelių)
sodybos gyvenantis giminaitis griauna pastatus, pjauna didžiules, vaikystę menančias
liepas – naikina viską, kas dar liko po gaisro tėviškėje. Nuostolius paveldėtoja įvertino 10
tūkstančių litų.

Po geros savaitės tuo metu dar Druskininkuose gyvenusi moteris gavo atsakymą, kad
turtinių nesutarimų su Arūnu Karveliu policija spręsti neįgaliota, nes tokio pobūdžio
prašymus nagrinėja teismas. Prašymas jai grąžintas.

D.Bočkienė šią liepą kreipėsi į Vilkaviškio rajono apylinkės prokuratūrą, bet atsakymo dar negavo.

Dirba, kad išgertų

Kaip pasakojo Gižų seniūnijos darbuotojai, vietinis gyventojas A.Karvelis niekada
nepasižymėjo įžūliu elgesiu, į muštynes nelindo, o kad niokotų kieno turtą – išvis
negirdėję. Nuo pat vaikystės jis užaugo pas savo senelius – Joną ir Albiną Karvelius, čia
buvo jo namai. Kad Arūnas yra stiklelio mėgėjas ir garsiakalbis rėksnys, tai niekam ne
paslaptis. Viską, ką uždirba padėdamas kam nors ūkyje ar prie buities darbų, jis „prapila“,
bet tai tik jo nelaimė…

Padegė senelių namus

Gižų seniūnas Romas Kučiauskas sakė, kad tokių žmonių reikia tik pagailėti. Po paties
sukelto gaisro senelių namuose (A.Karvelis pasakojo, kad rūkė lovoje girtas ir užmigo) jis
neteko stogo virš galvos. Tad prie pat savo gimtųjų namų ribos išsinuomojęs žemės,
susirentė palaikę lūšną ir joje gyvena. Čia nėra nei elektros, nei jokių patogumų. Krosnį
vėjo perpučiamo būsto gyventojas „susilipdė“ pats, prieš tai nekūrenamame būste pralei-
dęs žvarbią žiemą.

Miega skuduruose

Arūno rankomis pastatytas namelis iš tiesų jokia prabanga nedvelkia. Atskubėjęs iš
kaimyno, kuriam padėjo pjauti malkas, vyriškis rodė savo skurdžią buitį – suklypusias
lovas, persikreipusias spinteles, skudurais seniai virtusią patalynę. Pasak jo, viską
parsitempęs iš šiukšlyno, kai ką rado gaisravietėje. Mostelėjęs ranka į malkinę,
pastatytą iš apdegusių rąstgalių, Arūnas sakė, kad juos tetos (mamos seserys) leido jam
pasiimti. Apie savo giminaitės Dalios Bočkienės pareiškimą policijai jis sakė nieko
negirdėjęs, niekas su juo pakalbėti nebuvo atvykę.

Tetai netarnaus

Paklaustas, kodėl niokoja tetai priklausantį turtą, Arūnas iškart supyko. Pasak jo, į
sodybos teritoriją dabar jis net neinantis, nes giminaitė grasino uždrausianti naudotis
šuliniu.

– Tegul pasiunta su visais savo turtais, – piktai šaukė A.Karvelis. – Dar šakas prašo
apgenėti. Kas aš jai, tarnas? Tegul pati prisižiūri, kas man darbo. Jokių liepų aš
nepjoviau, visos stovi, kiek buvo. Tegul pasipasakoja, kaip ji grasino. Kai aš parašysiu
pareiškimą, tada žinos. O jūs nekreipkit dėmesio į visokius jos paistalus…

Sūnėno gailėjosi

Neseniai į Marijampolę gyventi persikėlusi Dalia Bočkienė sakė jau neišmananti, ką
daryti. Po tėvų mirties iš kitų seserų išpirkusi paveldėtas dalis, D.Bočkienė tapo teisėta
gimtosios sodybos savininke. Moteris sakė nepykusi, kai, dar mamytei gyvai esant,
A.Karvelis sudegino namą iki pamatų. Ji kaip tik vargšo gailėjusi, veždavusi jam rūbų.
Prašiusi, kad sode prižiūrėtų medžius, nupjautų žolę. Moteris buvo linkusi už darbą
geriau sumokėti savam, negu samdyti svetimą žmogų. Bet neapsakomo pykčio pilnas
giminaitis jos gerumu naudotis net nesiruošė.

Marijampolietė teigė bijanti užsukti į sodybą, nes kaskart sūnėnas jai grasina susidoroti. Vieną kartą, būdamas neblaivus, net žengė artyn, ketindamas ją sumušti. Tada
išsigando tik kartu su Dalia atvažiavusio jos draugo.

Savininkė be teisių

Moteris baiminosi, kad, pradėjus atstatinėti sodybą, Arūnas jos nepadegtų. Pasak
Dalios, girtas jis ne kartą išrėkęs, jog ir senelių namus padegė, kad netektų joms. Apie tai
neva byloja išlikę sveikutėliai kai kurie baldai iš iki pamatų sudegusio namo. Jie dabar
stovi Arūno lūšnelėje.

Anot ponios Dalios, visus ūkio padargus, kitus likusius daiktus sūnėnas seniai „perleido
per gerklę“. Dabar jau ėmėsi to, kas liko, – senų, storų medžių sode. Tam reikalui net
benzino pjūklą nusipirko (jis stovi lūšnos priemenėje). Moteris nesupranta, kodėl niekas
negali jai padėti. Svetimas žmogus, tegul ir giminaitis, karaliauja sodyboje kaip išmano ir
niekas nenori jo nubausti…

Goda PAUKŠTYTĖ