Pagalbą prievartos aukoms „Carito“ organizacija teikia dešimtus metus

Birutė NENĖNIENĖ

Supažindino
vilkaviškiečius

Įvairiomis labdaros, pagalbos labiausiai nuskriaustiems visuomenės nariams akcijomis žinoma Lietuvos „Carito“ organizacija jau dešimti metai penkiose Lietuvos vyskupijose vykdo projektą „Pagalba prostitucijos ir prekybos moterimis aukoms“, ieško būdų, kaip padėti dėl prievartos nukentėjusioms moterims.

Gruodžio pradžioje šio projekto Vilkaviškio vyskupijoje socialinės darbuotojos Vilija Maršalkienė ir Raimonda Markelytė lankėsi Kybartų vaikų globos namuose ir Marijampolės profesinio rengimo centro Vilkaviškio skyriuje.

Paauglių auditorijose jos pristatė ir komentavo Tarptautinės migracijos organizacijos dokumentinį filmą apie prekybos žmonėmis problemą, perskaitė į narkotikų pinkles ir prostitucijos tinklą patekusios merginos liudijimą.

Tai buvo trečias kartas, kai projekto koordinatorės susitiko ir panašiomis temomis bendravo su jaunų vilkaviškiečių grupėmis.

Penkiuose regionuose

– Praeitais metais prie mūsų po paskaitos priėjo merginos ir pasipasakojo savo istorijas, kaip jos buvo provokuojamos, persekiojamos, viliojamos ir vos netapo užverbuotomis aukomis. Mes daug su jomis dirbome. Gal ir po šio susitikimo atsiras panašų nerimą išgyvenančių merginų. Todėl klaidinga manyti, jog tokie dalykai vyksta kažkur toli nuo mūsų, – sakė V. Maršalkienė, sutikusi plačiau pasidalyti informacija apie projektą.

Lietuvos „Carito“ organizacija šio projekto ėmėsi 2001 metų rudenį. Iš pradžių dirbo tik nedidelė grupelė žmonių. Dabar prie projekto „Pagalba prostitucijos ir prekybos moterimis aukoms“ penkiose vyskupijose dirba po du etatinius socialinius darbuotojus.

Pagrindinė būstinė yra Kauno arkivyskupijoje. Dirbama Šiaulių, Telšių, Panevėžio vyskupijose.

Vilkaviškio vyskupijos socialinės darbuotojos įsikūrusios Marijampolėje.

– Kokios Jūsų teikiamos pagalbos apimtys ir kryptys? – pasiteiravome V. Maršalkienės.

– Mes veikiame Vilkaviškio vyskupijos teritorijoje, visame regione. Organizuojame šviečiamąją veiklą vaikų globos namuose, teikiame konsultacijas ir pagalbą į mus besikreipiančioms merginoms. Prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukas konsultuoja psichologas, socialinis darbuotojas, juristas, esant reikalui, parūpiname nukentėjusiosioms laikiną pastogę, materialinę pagalbą. Taikome reabilitacijos programą, kad prievartą patyrusi mergina lengviau integruotųsi į visuomenę, nesijaustų atstumta.

– Su kokio amžiaus merginomis teko dirbti? Kokia Jūsų darbo sistema?

– Skriaudą patyrusių merginų amžius yra įvairus – nuo 14 iki 37 metų. Mūsų pagalbos teikimo pagrindinis principas, kurio šventai laikomės, yra konfidencialumas. Būna, kad nukentėjusias, iš užsienio parvežtas merginas mums nukreipia policija, atveda draugės problemą išgirdusi neabejinga kita mergina. Į mus kreipiasi ir gali kreiptis apgautos, prievartautos, patyrusios panieką, į užsienį išvežtos, dokumentus praradusios merginos.

– Kokiu adresu Jus surasti?

– Esame įsikūrę Marijampolėje, Vytauto g. 25, tel. 8 631 53 173.

– Su kokiomis institucijomis bendradarbiaujate?

– Glaudžiai bendradarbiaujame su policija, nevyriausybinėmis organizacijomis, socialiniais darbuotojais. Susitariame su įstaigomis ir vykdome prevencinę programą, skaitome paskaitas projekto tema. Mes didesnį dėmesį atkreipiame į skurdžiai gyvenančias šeimas, vaikų globos namų auklėtinius, nes būtent jie yra pagrindiniai sutenerių taikiniai. Labiau pažeidžiamas paaugles jiems lengviau užverbuoti.

– Ką pasakytumėte apie nuomones, jog pačios merginos savo laisvu elgesiu išprovokuoja tokį savo likimą?

– Iš tikrųjų nesutikome nė vienos mergaitės, kuri norėtų tapti prostitute, dėl to savo noru būtų išvažiavusi į užsienį. Jos tik žiauriai apgaunamos, suklaidinamos. Prostitucija – tai neišmatuojamas širdies skausmas, kuriam numaldyti kartais neužtenka ilgus metus teikiamos įvairiapusės pagalbos, vis vien lieka randai.

– Kaip manote, ar visuomenėje pakankamai suprantama ir žinoma ši problema?

– Stengiamės viešinti ir perspėti apie pavojus. Šių metų gegužės mėnesį Lietuvos „Caritas“ vykdė akciją „Aš už pasaulį be prostitucijos“. Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio ir Marijampolės apskrityse organizuotos apklausos metu apie 85 proc. respondentų prostituciją įvardijo kaip socialinę problemą. Į klausimą, ar reikia legalizuoti prostituciją, dauguma apklaustųjų buvo linkę atsakyti neigiamai. Kitas praplėstas klausimas, ar jie norėtų, kad šeimos narys ar artimas žmogus „dirbtų tame darbe“, privertė susimąstyti ir išreikšti nuomonę, jog prostitucijos Lietuvoje legalizuoti nereikia.

– Ar turite rėmėjų?

– Projektą nuo pat pradžių finansuoja Vokietijos katalikiškas fondas „Renovabis“. Vėliau prisijungė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, kai kurios savivaldybės, privatūs asmenys.

Būtų labai svarbi ir reikalinga didesnė pagalba, ypač ruošiant įvairius projektus. Prevencinę ir pagalbos veiklą būtina plėtoti, žinant, kad moterų, vaikų kūnai perkami ir parduodami seksualiniam išnaudojimui. Didžioji dauguma į šią terpę patenka dėl patiklumo, nežinojimo, o svarbiausia – dėl skurdo, prievartos šeimoje, psichologinių traumų.

Daugiau apie kovą su prekyba žmonėmis ir prostitucija galima sužinoti interneto tinklalapyje: www.anti-trafficking.lt. Galima parašyti mums adresu: marijampole@anti-trafficking.lt.