Pagalbos ranka tiesiama prekybos žmonėmis aukoms

Birutė NENĖNIENĖ

Veikiama trimis kryptimis

Vilkaviškyje, rajono Savivaldybės salėje, su seniūnijų socialinio darbo organizatorėmis
susitiko ir Lietuvos „Caritas“ organizacijos projektą „Pagalba prostitucijos ir prekybos
moterimis aukoms“ pristatė savanorių programos vadovė socialinė darbuotoja Rita Bratėnaitė bei Vilkaviškio vyskupijos socialinė darbuotoja Giedrė Volf.

Tai vienas iš šios organizacijos socialinių projektų, vykdomas nuo 2001 metų Vilkaviškio, Šiaulių, Telšių, Kauno ir Panevėžio vyskupijose.

Projektą finansuoja Vokietijos, Olandijos fondai (Renovabis, Communicantes), Lietuvos
socialinės apsaugos ir darbo ministerija, privatūs aukotojai. Projekto centrinė būstinė yra
Kaune, tačiau pagalba teikiama moterims iš visos Lietuvos, čia kreipiasi pakliuvusios į
prostitucijos tinklą Lietuvoje ir užsienyje.

Dirbama trimis kryptimis: ištrūkusioms iš prostitucijos spąstų pirmiausia suteikiama
krizinė pagalba; taikoma psichosocialinė reabilitacija (suieškoma saugi pastogė ir materialinė parama, teikiamos socialinio darbuotojo, psichoterapeuto, juristo konsultacijos,
padedama pasiruošti darbui ir jį susirasti arba nukreipiama mokytis); toliau su merginomis palaikomas ryšys, bandoma padėti integruotis į visuomenę, padedant spręsti opias
psichologines, socialines problemas. Stengiantis merginoms padėti bendradarbiaujama su
darbo biržomis, moterų informaciniu bei krizių centrais, kitomis organizacijomis. Jei yra
merginos tėvai, bandoma palaipsniui atstatyti abipusį ryšį, įrodant, jog toks posūkis
merginos gyvenime yra ne jos kaltė, bet ji yra auka.

Priklausomybė nuo gyvenimo būdo

– Jeigu kalbame apie priklausomybę nuo narkotikų, alkoholio, tai tas pat pasakytina
apie prostituciją, kuri tampa priklausomybe nuo gyvenimo būdo, – sakė R.Bratėnaitė,
papasakojusi, kokiomis aplinkybėmis ir su kokių įvairių likimų merginomis tenka dirbti.

Dažnai tai menko išsilavinimo (6–10 klasių), tėvų ir artimųjų meilės nepatyrusios arba
naiviai patikėjusios viliojančiais vyrų pažadais panelės. Ištrūkusios iš sekso vergijos jos
papasakoja apie patirtą išnaudojimą, patyčias bei pažeminimą. Sunkiausia dirbti su
tomis, kurios seksualinį gyvenimą yra pradėjusios paauglystėje. Jos vėl pakliūva, neretai
ir savo noru, į tą patį ratą – vėl tampa prostitutėmis.

Kokia prasmė dirbti?

Pasak R.Bratėnaitės, socialinis darbas sudėtingas, tačiau jeigu nors dešimčiai iš šimto
padedi, tai galima pasidžiaugti sėkme. Nuo šio projekto įgyvendinimo pradžios vienaip
ar kitaip pagelbėta 280 moterų, tapusių prekybos žmonėmis aukomis. Vilkaviškio vyskupijoje pagalba suteikta ir toliau dirbama su 32 merginomis. Pastebėta, jog projekto vykdymo
pradžioje prostitucijos verslui moterys daugiausia buvo parduodamos į Vokietiją, pastaraisiais metais – į Italiją, Ispaniją, Turkiją, Graikiją, bet daugiausia – į Angliją.

Projekto atstovės sakė, jog apie merginas jos sužino per tarptautines organizacijas,
daugiau pagalbos lauktų iš Lietuvos žmonių. „Jeigu į užsienį išvykusi mergina rašo
laiškuose, jog jai viskas labai gerai, nieko netrūksta, bet nenurodo darbovietės, savaime
suprantama kur ji dirba“, – atsakymą dėl įtarinėjimų, kur dingusi asocialios šeimos
dukra, gavo vienos seniūnijos socialinė darbuotoja.

Išvirkščias požiūris į legalizavimą

Projekto savanorių programos vadovė R.Bratėnaitė įvardijo dar vieną aktualiją, į
kurią mūsų šalyje žiūrima pro pirštus arba net teigiamai, neįžvelgiant blogio gilumo. Tai
nuomonės dėl prostitucijos legalizavimo, kada naiviai iškeliamas argumentas, jog taip yra
užsienyje, o prostitučių sveikata bus tikrinama. O kaip klientūra, kokia tuomet vyrų
atsakomybė? Kodėl jie, geidžiantys seksualių fantazijų, kurių nesuteikia žmona ar draugė,
galėtų be jokių įstatymo apribojimų išnaudoti kitas moteris? Pašnekovė apgailestavo, kad
moterys šiuo atžvilgiu taip pat nėra solidarios – jos linkusios pateisinti vyrą, besilankantį
pas prostitutę, labiau nei įsitaisiusį meilužę.

Kad nedingtų pilietinis budrumas

Lietuvos „Caritas“ per Vyskupų konferenciją kreipėsi į parapijų kunigus, katechetus,
katalikų bendruomenių narius su prašymu nuolat informuoti žmones apie šią problemą.

Kreipimesi nusakoma, kokia skaudi dalia ištinka merginas ir moteris, kurios, patikėjusios neaiškių tarpininkų pažadais surasti gerai apmokamus darbus, iš tikrųjų parduodamos prostitucijos verslui, nežmoniškai išnaudojamos, fiziškai ir psichiškai žalojamos,
neretai nužudomos.

Tyrimai rodo, jog dažniau į prekeivių tinklus patenka kaimiškų rajonų, mažesnio
išsilavinimo, pagalbinėse mokyklose besimokančios, suirusių šeimų mergaitės. Baisu tai,
jog merginas apgaulingai parduodami į sekso vergiją įvilioja pažįstami, draugai,
draugės. Iš parduotų moterų atimami asmens dokumentai, jos netenka jokių teisių,
izoliuojamos ir uždirbinėja pinigus savo kankintojams.

„Tai nuolat besikartojanti tikrovė, kurią turi žinoti ir tos, kurios sąmoningai ryžtasi
įsitraukti į prostituciją, iki galo nesuvokdamos, kokiam susinaikinimui save pasmerkia“,
– sakoma kreipimesi.

Informacijos apie firmų, siūlančių darbus užsienyje, patikimumą, pasikonsultuoti įvairiais kitais klausimais bei nuogąstavimais galima su Lietuvos „Caritas“ organizacija, tel.
(8 37) 32 33 00 arba programos el. paštu risk@one.lt.

Vilkaviškio vyskupijoje pagalba ir informacija teikiama adresu: Vytauto g. 25, Marijampolėje, tel.
(8 631) 53 173.