Virbaliečiai pristatė antrąją knygą

Vir­ba­lio kul­tū­ros na­muo­se mies­to bend­ruo­me­nei bu­vo pri­sta­ty­ta vietinių kū­rėjų kny­ga „Čia, kur sau­lė ma­ne pasitiko“.

Šios kny­gos lei­dy­ba bei jos pri­sta­ty­mas – pro­jek­to, ku­rio fi­nan­sa­vi­mą lai­mė­jo bend­ruo­me­nė „Vir­ba­lio vartai“, da­lis.

Prieš dve­jus me­tus vir­ba­lie­čiai džiau­gė­si sa­vo kraš­tie­čių kū­ry­bos pir­mą­ja kny­ga „Pra­bi­lę ei­lė­mis“. Ant­ro­jo­je sa­vo ei­les pri­sta­to sep­ty­nios kū­rė­jos. Iš jų tik vie­nos au­to­rės ei­lių ne­bu­vo pir­mo­jo­je kny­go­je. Pastaraisiais me­tais kū­rė­jos ke­lis kar­tus per mė­ne­sį rin­kdavo­si mies­to bib­lio­te­ko­je ir pa­de­da­mos bu­vu­sios fi­lo­lo­gės Eleo­no­ros Šam­ba­ra­vi­čie­nės to­bu­li­ndavo sa­vo ei­lia­vi­mo įgū­džius.

Ant­ro­jo­je kny­go­je – per 200 ei­lė­raš­čių, ku­rių ne­ma­ža da­lis yra skir­ti gim­ta­jam mies­tui. Tai ir bu­vo svar­biau­sia šios kny­gos idė­ja. Be to, į lei­di­nį su­dė­ti ir bend­ruo­me­nės or­ga­ni­zuo­to moks­lei­vių bei stu­den­tų ei­lė­raš­čių kon­kur­so, skir­to gim­ta­jam mies­tui, lau­rea­tų ei­lė­raš­čiai. Kaip ir pir­ma­jai kny­gai, iliust­ra­ci­jas su­kū­rė vir­ba­lie­tė dai­lės mo­ky­to­ja Aud­ro­nė Gu­rins­kie­nė.

Ren­gi­ny­je kny­gos bend­raau­to­rės pri­sta­tė ne tik jau spaus­din­tą, bet ir nau­jau­sią sa­vo kū­ry­bą. Va­ka­rą pa­puo­šė moks­lei­vių Eg­lės Brov­kai­tės flei­tos mu­zi­ka, Ri­tos Ko­kans­ky­tės sa­vos kū­ry­bos dai­nos ir ei­lės bei Go­dos Gu­rins­kai­tės ei­lė­raš­čiai.

Knygos pristatyme da­ly­va­vo bu­vęs vir­ba­lie­tis, šiuo me­tu gy­ve­nan­tis Ma­ri­jam­po­lė­je, 10 ei­lė­raš­čių kny­gų au­to­rius Je­ro­ni­mas Šal­čiū­nas. Jo kū­ry­bo­je taip pat ne­ma­ža da­lis ei­lė­raš­čių yra skir­ti gim­ti­nei, ku­ri bu­vo ne­to­li Vir­bal­gi­rio, prie Pa­vir­žu­pės kran­tų.

Ren­gi­nį ve­dė bib­lio­te­ki­nin­kė, poe­tė Da­nu­tė Stan­kū­nie­nė. Ne tik kū­rė­jų ei­lės, bet ir šil­tas klau­sy­to­jų dė­me­sys kū­rė jau­kų, poe­tiš­ką va­ka­rą.

„San­ta­kos“ inf.

Ge­no­vai­tė MA­ZI­LIAUS­KIE­NĖ

Čia ma­no na­mai

Rū­kuo­se ty­liai ken­čia mū­ke­lė

Ant kry­žiaus krei­vai,

Ten prie to­lin vin­giuo­jan­čio

ke­lio

Sto­vi ma­no na­mai.

Ats­ru­ve­na siau­ru­tis upe­lis

Per miš­ką, lau­kus.

Jo kran­tuos eže­rė­lis

Vir­ba­lio –

Ir mums čia jau­ku.

Prie ra­mių ma­no mies­to

gat­ve­lių –

Na­me­liai ma­ži.

Ošia eg­lės ska­ro­tos

prie ke­lio –

Gra­žu, die­va­ži.

Čia nuo se­no lie­tu­viai gy­ve­no

Ir au­go vai­kai.

Šis ma­žu­tis mies­te­lis –

tai ma­no

Gim­tie­ji na­mai.

Da­nu­tė STAN­KŪ­NIE­NĖ

Čia

Čia, kur sau­lė ta­ve pa­si­ti­ko,

čia, kur sau­lė ta­ve ir pa­liks,

iš kur nie­kur pa­bėgt

ne­pa­vy­ko,

o gal­būt ne­no­rė­jai pa­bėgt…

Čia pri­snū­dęs kas­die­niš­kas

lai­kas

toks ra­mus, tar­si truks

am­ži­nai…

Už­liū­lia­vo ta­ve jis lyg vai­ką

su vil­ties ir lem­ties

pa­ža­dais.

Čia su me­tais kas­kart

vis il­gė­jo

kan­čios pil­na­tis, mei­lės

del­čia…

Ar bent nuo­jau­ta tau

pa­kuž­dė­jo,

kad gy­ven­si tik kar­tą ir čia?..