Kelias naujų kapinių link žmonėms kelia siaubą

Kristina VAITKEVIČIENĖ

Ir kybartiečiai, ir miesto svečiai jaučiasi nejaukiai važiuodami į naująsias miesto kapines. Išsukus iš Smėlyno gatvės, tenka važiuoti ne itin vaizdingomis vietomis.

Teršia čigonai

Prie keliuko, vedančio į kapines, – tikras šabakštynas. Čia žmonės verčia visokias atliekas. Greta įsikūrusios sodų bendrijos sodininkai sakė, kad kelias savaites pakelėje gulėjo ožkos stipena, kurią vėliau, paraginta seniūno, užsikasė jos savininkė čigonė.

– Sena buvo, tai nustipo, – teisinosi pakalbinta raguotosios šeimininkė. – Na, jau užkasiau, kad negerai…

Visai netoliese, prie seno uždaryto karjero, kita romų šeima per žiemą laikė nustipusį arklį. Dvėsena ilgai tysojo pievoje, greta jų namų. Sename karjere čigonai arklį užkasė tik tada, kai keletą kartų pas juos apsilankė policijos pareigūnai. Ir tai kritusiam gyvuliui teko mažai pagarbos – iš smėlio vis tiek kyšojo jo kanopos ir dalis kūno.

Skraidantis pašaras

Ko norėti iš klajoklių tautos, jei savo kiemo nesusitvarko ir vietiniai ūkininkai. Pro pat Rolando Simonaičio žemes į kapinaites vedantis keliukas atskleidžia dar daugiau grožybių – didžiuliame plote išdraikyti supuvę šieno spudulų kuokštai skraido nuo vėjo ne tik po ūkininko laukus.

Seniūnas Audrius Balbierius sakė, kad žmogus žadėjo susitvarkyti. Mat šiam nelabai pavyko pernai su pašaru: daug jo, likusio laukuose, supuvo, kitą ištąsė paukščiai ir žvėrys. Kiek liko, susivežė ant kiemo. Bet ir čia pašaras, netinkamai sukrautas, duoda daugiau bėdos negu naudos.

Tiesa, seniūnijos darbuotojai sakė, kad ūkininkas basiplaikstančius pašarus sustumdė į krūvą. Tik iki visiškos tvarkos ten dar labai toli.

Šabakštynai nepuošia

Naujose kapinaitėse kol kas ilsisi tik kelios dešimtys palaidotų žmonių. Tačiau jų artimieji norėtų, kad greta amžinojo poilsio vietos būtų tvarka. Šabakštynai nepuošia jokios aplinkos. Ir greta sklypus turintys sodininkai nerimauja: jei kas sugalvojęs vėl primėtys gyvulių stipenų netoli jų žemių plytinčioje pievoje (kuri ir į pievą jau nelabai panaši), tai netruks paplisti kokios nors ligos.

– Kas priklauso seniūnijai, stengiamės sutvarkyti, – sakė seniūnas. – Štai neseniai su mokiniais darėme talkas, tikrai daug kur sutvarkėme, vaizdas mieste – visai kitoks. Tačiau yra vietų, kur net nespėji apsidairyti, o jau įvairių atliekų kalnas stūkso. Nelegalūs sąvartynai atsiranda tiesiog per keletą dienų. Net neįsivaizduoju, kaip su tuo kovoti, rankos kitąkart nusvyra.