|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Krašto apsauga
|
|
|
Suvalkų koridorius – viena pažeidžiamiausių NATO teritorijų, iš vakarų ir rytų apsupta Putinui pavaldžiomis žemėmis
Tai – vienas ramiausių Europos kampelių. Tvarkingomis šio krašto gyvenvietėmis, ežerų pašonėmis ir pro beveik žmonių nepaliestas ąžuolų bei eglių giraites vinguriuoja tylūs provincijos keliukai.
Vis dėlto pasak gynybos ekspertų, tikėtina, kad šis taikus žemės lopinėlis, esantis Europos Sąjungos teritorijoje, ateityje gali virsti karinių veiksmų tarp Rusijos ir JAV zona.
Strateginių reikalų analitikai netgi prabilo apie štai kokį galimo konflikto scenarijų: įsidrąsinusi Rusija, siekdama nuo savo teritorijos atitolinti Vašingtono vadovaujamą NATO karinį aljansą ant šio izoliuoto regiono numeta branduolinį ginklą.
Suvalkų koridoriumi vadinamas 80-ties kilometrų ilgio, sunkiai apginamas lygumų ruožas yra išsidėstęs Lenkijos-Lietuvos pasienyje.
Tai – vienintelė sausumos teritorija, jungianti ES, NATO nares Lietuvą, Latviją ir Estiją su kitomis Europos šalimis-sąjungininkėmis.
Iš abiejų pusių Suvalkų koridorių supa Putinui pavaldžios teritorijos. Iš vakarų – Rusijos Kaliningrado sritis, „nuo galvos iki kojų“ apginkluota branduolinėmis raketomis, tuo tarpu iš rytų – Kremliui ištikima sąjungininkė Baltarusija. NATO aljansui ir jo narėms Baltijos valstybėms tai tarsi siauras, pavojingas plyšys tarp dviejų stambių girnų.
„Šį regioną nesunku užimti. Rusija turi labai galingas pajėgas, dislokuotas Kaliningrade, o pasitelkus Baltarusijos kariuomenę Suvalkų koridorių greitai galima uždaryti“, – news.com.au portalui pasakojo Australijos Curtin universitete dirbantis Rusijos strateginės gynybos ekspertas Aleksejus Muravjovas (Alexy Muraviev).
Dar 2015 metais JAV generolas leitenantas Benas Hodžesas (Ben Hodges), vadovaujantis amerikiečių daliniams, dislokuotiems Europoje, pabandė įsivaizduoti panašų scenarijų, kuomet Maskva uždaro Suvalkų koridorių, prisidengdama karinėmis pratybomis.
„Abiejose koridoriaus pusėse dislokuota tūkstančiai rusų karių, tad yra tikimybė, kad jų pratybos gali peraugti į realius karinius veiksmus. Dėl to ir nerimaujame.“
Iš tikrųjų, apsiginklavus Rusijai šis regionas yra tapęs viena labiausiai militarizuotų vietų visoje Europoje.
Australijos nacionalinio universiteto strateginių studijų profesorius emeritas Polas Dibas (Paul Dibb) sakė, kad Rusija negali susitaikyti su Vakarų vykdoma karine ekspansija Maskvos pašonėje.
„Buvusios Sovietų Sąjungos žlugimą Putinas laiko didžiausia praėjusio amžiaus geopolitine katastrofa. Manau, kad po Šaltojo karo susilpnėjusią Rusiją erzina NATO aljanso teritorijos ekspansija buvusios Sovietų Sąjungos stratosferoje“, – teigė profesorius.
Straipsnio autorius Benediktas Brukas (Benedict Brook), news.com.au naujienų portalas; iš anglų kalbos vertė Adas Viliušis.
Visas straipsnis anglų kalba pasiekiamas www.news.com.au
Tai – vienas ramiausių Europos kampelių. Tvarkingomis šio krašto gyvenvietėmis, ežerų pašonėmis ir pro beveik žmonių nepaliestas ąžuolų bei eglių giraites vinguriuoja tylūs provincijos keliukai. |
Vis dėlto pasak gynybos ekspertų, tikėtina, kad šis taikus žemės lopinėlis, esantis Europos Sąjungos teritorijoje, ateityje gali virsti karinių veiksmų tarp Rusijos ir JAV zona.
Strateginių reikalų analitikai netgi prabilo apie štai kokį galimo konflikto scenarijų: įsidrąsinusi Rusija, siekdama nuo savo teritorijos atitolinti Vašingtono vadovaujamą NATO karinį aljansą ant šio izoliuoto regiono numeta branduolinį ginklą.
Suvalkų koridoriumi vadinamas 80-ties kilometrų ilgio, sunkiai apginamas lygumų ruožas yra išsidėstęs Lenkijos-Lietuvos pasienyje.
Tai – vienintelė sausumos teritorija, jungianti ES, NATO nares Lietuvą, Latviją ir Estiją su kitomis Europos šalimis-sąjungininkėmis.
Iš abiejų pusių Suvalkų koridorių supa Putinui pavaldžios teritorijos. Iš vakarų – Rusijos Kaliningrado sritis, „nuo galvos iki kojų“ apginkluota branduolinėmis raketomis, tuo tarpu iš rytų – Kremliui ištikima sąjungininkė Baltarusija. NATO aljansui ir jo narėms Baltijos valstybėms tai tarsi siauras, pavojingas plyšys tarp dviejų stambių girnų.
„Šį regioną nesunku užimti. Rusija turi labai galingas pajėgas, dislokuotas Kaliningrade, o pasitelkus Baltarusijos kariuomenę Suvalkų koridorių greitai galima uždaryti“, – news.com.au portalui pasakojo Australijos Curtin universitete dirbantis Rusijos strateginės gynybos ekspertas Aleksejus Muravjovas (Alexy Muraviev).
Dar 2015 metais JAV generolas leitenantas Benas Hodžesas (Ben Hodges), vadovaujantis amerikiečių daliniams, dislokuotiems Europoje, pabandė įsivaizduoti panašų scenarijų, kuomet Maskva uždaro Suvalkų koridorių, prisidengdama karinėmis pratybomis.
„Abiejose koridoriaus pusėse dislokuota tūkstančiai rusų karių, tad yra tikimybė, kad jų pratybos gali peraugti į realius karinius veiksmus. Dėl to ir nerimaujame.“
Iš tikrųjų, apsiginklavus Rusijai šis regionas yra tapęs viena labiausiai militarizuotų vietų visoje Europoje.
Australijos nacionalinio universiteto strateginių studijų profesorius emeritas Polas Dibas (Paul Dibb) sakė, kad Rusija negali susitaikyti su Vakarų vykdoma karine ekspansija Maskvos pašonėje.
„Buvusios Sovietų Sąjungos žlugimą Putinas laiko didžiausia praėjusio amžiaus geopolitine katastrofa. Manau, kad po Šaltojo karo susilpnėjusią Rusiją erzina NATO aljanso teritorijos ekspansija buvusios Sovietų Sąjungos stratosferoje“, – teigė profesorius.
Straipsnio autorius Benediktas Brukas (Benedict Brook), news.com.au naujienų portalas; iš anglų kalbos vertė Adas Viliušis.
Visas straipsnis anglų kalba pasiekiamas www.news.com.au
Publikuota: 2017-05-12 11:34:15
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Ministrė žada dar labiau stiprinti sienos apsaugą
* Malūno sienas virpino meistriškai valdomo akordeono muzika
* Trūksta ir gero kelio, ir veiklių žmonių
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|