Kaimynystėje viena po kitos – ekologinės nelaimės

Eglė MIČIULIENĖ

Paskutinėmis rugpjūčio dienomis Marijampolėje nutikę nemalonūs įvykiai ne tik sujudino aplinkosaugininkus, bet ir sukėlė nerimą mūsų rajono gyventojams.

Rugpjūčio 30 d. marijampoliečiai per miestą tekančiame Jevonio upelyje pastebėjo baltų putų. Žmonės apie tai informavo aplinkosaugininkus.

Atlikus pirminius tyrimo veiksmus nustatyta, jog teršalai į aplinką pateko iš Lietuvos cukraus fabriko teritorijos: trūkus talpyklai, joje laikyta melasa išsiliejo į paviršinių nuotekų sistemą, o iš jos pateko į Jevonio upelį.

Siekdami nustatyti į aplinką patekusių teršalų pobūdį ir galimą jų poveikį, Aplinkos apsaugos departamento (AAD) darbuotojai paėmė paviršinio vandens mėginius laboratoriniams tyrimams. Taip pat buvo pradėtas neplaninis fabriko ūkinės veiklos patikrinimas. Surinkus duomenis bus vertinama, ar aplinkai padaryta žala, o jei padaryta – koks jos mastas ir pobūdis.

Lietuvos cukraus fabrikas savo ruožtu ėmėsi šalinti taršos padarinius: rinkti teršalų likučius ir valyti melioracijos griovį, kuriuo tarša pateko Jevonio link, bei pačiame upelyje susidariusias apnašas.

Tikslios talpyklos trūkimo aplinkybės dar nustatinėjamos. Viena iš galimų priežasčių – neseniai praūžusi stipri audra, per kurią talpykla galėjo būti pajudinta.

Pasklidus žiniai apie taršą, nerimas kilo ir tarp Vilkaviškio rajono gyventojų – juk Jevonio upelis teka ir per mūsų kraštą. Tačiau atsivertę Upių, ežerų ir tvenkinių kadastrą bei patyrinėję žemėlapį matysime, kad Lietuvoje yra du Jevonio upeliai. Abu jie teka mūsų apskrityje, tik vienas – Marijampolės, o kitas – Vilkaviškio rajone. Nors bet kokia gamtos tarša kelia rūpestį ir apmaudą, šis konkretus įvykis mūsų rajonui tiesioginės įtakos neturėjo.

Deja, jau kitą rytą Marijampolės savivaldybėje įvyko dar viena ekologinė nelaimė: pirmadienio rytą gyventojai Puskelnių kaimo (Sasnavos sen.) užtvankoje pastebėjo nugaišusias žuvis. Kai kurios jų buvo ypač stambios, siekiančios po keletą kilogramų.

Iškviesti aplinkosaugininkai, plaukdami valtimi Šešupe, surinko pastebėtus negyvus karšius, lydekas, salačius ir kitų rūšių žuvis. Iš viso jų rasta beveik 200.

Po šio įvykio taip pat buvo paimti vandens mėginiai ir pradėtas dar vienas tyrimas dėl galimos taršos Šešupės upėje.

Nors ekologinės nelaimės sekė viena po kitos, o Jevonis įteka į Šešupę, kuri užtvenkta ties Puskelnių kaimu, AAD atstovai kol kas neskuba sieti šių dviejų įvykių. Jie renka informaciją ir laukia laboratorinių tyrimų rezultatų.

Tikimasi, kad tai padės nustatyti, dėl ko Šešupėje išgaišo žuvys ir ar jų žūtis susijusi su tarša.

Gyvosios gamtos apsaugos departamento specialistai skaičiuoja žuvų ištekliams padarytą žalą.

Tuo metu Puskelnių gyventojai svarsto, kad Šešupę galėjo užteršti netoliese veikiančios įmonės į upę išleidžiamos nuotekos. Tokių įtarimų kyla todėl, kad žuvys šioje vietoje masiškai gaišta jau ne pirmą kartą, o netoliese yra UAB „Sūduvos vandenys“ nuotekų valymo įrenginiai.

Prieš porą mėnesių šioje vietoje taip pat masiškai gaišo žuvys. Tačiau tąkart vandenyje aplinkosaugininkų atlikti matavimai parodė smarkiai sumažėjusį deguonies koncentracijos kiekį, o tam įtakos galėjo turėti tuo metu vyravę karščiai. Manoma, kad deguonies trūkumas atnešė pražūtingas pasekmes vandens gyvūnijai.