„Baltas vakaras“ Karkliniuose vėl subūrė bendruomenę

Rugpjūčio pabaigoje Karklinių kaimo gyventojai jau žino – metas traukti iš spintų baltus drabužius ir susitikti tradiciniame „Baltame vakare“.

Ketvirtą kartą surengta šventė ir šiemet subūrė vietinius gyventojus, kraštiečius bei svečius pabūti drauge, pasiklausyti muzikos ir pasidžiaugti bendryste. Šiųmetis „Baltas vakaras“ turėjo ir ypatingą prasmę. Kadangi Vilkaviškio rajone 2026-ieji paskelbti Diasporos metais, šventės rengėjai pasirinko „Sugrįžimų“ temą.

Dideliame ekrane buvo rodomi svetur gyvenančių karkliniečių linkėjimai gimtajam kraštui. Iš Vokietijos sveikinimus siuntė Rimvydas Birštonas, Violeta Jeseliūnaitė-Kiebart ir Rūta Sidabraitė-Švenčiūnienė, iš Kipro – Irmutė Pajaujytė, parengusi net specialų vaizdo įrašą su užduotimi šventės dalyviams. Iš Anglijos sveikinimą perdavęs Nerijus Žaliabarštis ne tik prisiminė gimtąjį kraštą, bet ir finansiškai parėmė Karklinių krepšinio komandą. Rasa Barauskaitė-Karlsen su šeima šiltus žodžius perdavė iš Norvegijos. Šie nuoširdūs kraštiečių žodžiai tapo savotišku tiltu tarp Karkliniuose likusių ir gyvenimą kitose šalyse kuriančių žmonių. Juk kad ir kur nuvestų gyvenimas, ryšys su gimtuoju kaimu daugeliui išlieka svarbus.

Šventėje pasirūpinta įvairaus amžiaus dalyviais. Vyko muzikinė programa. Suaugusieji galėjo susipažinti su tautinio paveldo tradicijomis – vyko Renoldos Stepanauskaitės-Kubilienės sertifikuoto midaus degustacija.

Mažiesiems bene daugiausia džiaugsmo suteikė po kaimą važinėjęs baltas pramoginis traukinukas. Vaikai galėjo išsidūkti ant pripučiamų batutų, smaližiauti cukraus vata ir spragėsiais.

„Baltas vakaras“ Karkliniuose per ketverius metus tapo ne tik gražia vasaros pabaigos švente, bet ir bendruomenės laukiamu susitikimu. Žmonės renginiui ruošiasi iš anksto, puošiasi baltais drabužiais, kviečiasi artimuosius ir draugus, o svarbiausia – randa progą pabūti kartu.

Šiemet tai buvo ypač akivaizdu. Audrai privertus netikėtai keisti planus, kaimo žmonės susitelkė, padėjo sutvarkyti teritoriją ir pasirūpino, kad šventė vis tiek įvyktų.

Šventės organizatoriai dėkojo visiems, kurie prisidėjo ne tik finansiškai, bet ir darbu, idėjomis bei pagalba po audros. Būtent toks susitelkimas ir yra pagrindinė „Balto vakaro“ mintis – kartą per metus susėsti drauge, pabendrauti, prisiminti išvykusiuosius ir dar kartą pajusti, kad bendruomenę kuria žmonių noras būti kartu.

„Santakos“ inf.