Turizmas: augantys užsienio srautai, blėstantis vietinis entuziazmas ir logistikos aklavietė

Istorikas Arūnas TALUTIS

Įpusėjus paskutiniam vasaros mėnesiui dauguma iš mūsų arba jau atostogavo arba dabar ilsisi ir turizmo sritis tampa dar aktualesnė nei įprastai. Nors Lietuvos ekonomika nėra itin priklausoma nuo turizmo sektoriaus, bet ši sritis pakankamai svarbi mūsų šaliai. Atsižvelgiant į jau penktus metus vykstantį Rusijos karą Ukrainoje, prie situacijos vertinimo prisidėjo dar ir neigiama geopolitinė dedamoji. Todėl žvilgtelėkime, kaip Lietuvos turizmas gyvena šiandien.

Lietuvos turizmo sektorius išgyvena gilų transformacijos etapą, kurį lydi ryškūs kontrastai. Kol tarptautinė rinkodara ir šalies saugumo pozicionavimas duoda pastebimų vaisių pritraukiant tolimųjų rinkų keliautojus, vidaus turizmas patiria spaudimą dėl pasikeitusių gyventojų finansinių prioritetų. Sektoriaus specialistai pabrėžia, kad norint pasiekti ilgalaikį tvarumą Lietuvai būtina skubiai spręsti transporto pasiekiamumo problemas ir lanksčiau prisitaikyti prie trumpėjančio kelionių planavimo ciklo.

Oficialūs VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ bei Valstybės duomenų agentūros duomenys rodo teigiamus atvykstamojo turizmo signalus. Užsienio turistų srautas Lietuvoje demonstruoja nuoseklų atsigavimą – užsieniečių skaičius pasiekė 1,5 mln. keliautojų per metus. Užsienio svečiai šalyje apsistoja vidutiniškai keturioms nakvynėms, o didžiausias srauto augimas fiksuojamas iš strateginių ir tolimųjų rinkų, ypač iš JAV, Vokietijos, Lenkijos bei Jungtinės Karalystės. Apklausos rodo itin aukštą pasitenkinimą paslaugomis: net 90 proc. užsienio turistų teigia, kad rekomenduotų Lietuvą kitiems ir patys norėtų čia sugrįžti.

Visiškai kitokios vietinės rinkos tendencijos. Naujausi tyrimai atskleidė, kad pagrindines atostogas Lietuvoje leidžiančių šalies gyventojų dalis pastebimai susitraukė nuo 68 proc. iki 58 proc., o atostogaujančiųjų užsienyje – išaugo iki 32 proc. Kelionių su nakvyne rodiklis pačioje Lietuvoje pasiekė žemiausią lygį per pastaruosius kelerius metus (65 proc.). Pagrindine to priežastimi gyventojai įvardija išaugusias apgyvendinimo, maitinimo bei pramogų kainas, dėl kurių poilsis Lietuvos kurortuose finansiniu patrauklumu pradėjo pralaimėti Pietų Europos kryptims.

Turizmo ekspertai ir rinkos analitikai teigia, kad dabartinė situacija reikalauja esminio strateginio persitvarkymo.

Vertinant atvykstamojo turizmo sėkmę būtina atkreipti dėmesį į pasikeitusį vartotojų elgesį. Kelionių planavimo laikotarpis dramatiškai trumpėja visoje Europoje – žmonės sprendimus priima spontaniškai, likus vos kelioms savaitėms ar dienoms iki išvykimo. Tai verčia vietos turizmo informacijos centrus ir verslus dirbti kur kas dinamiškiau, atsisakant išankstinių ilgalaikių prognozių. Kartu pažymima, kad sėkmingas Lietuvos, kaip vienos saugiausių Europos šalių, pristatymas JAV rinkoje padėjo numalšinti karo Ukrainoje sukeltas geopolitines baimes tolimųjų šalių turistams.

Visgi didžiausiu stabdžiu ekspertai vienbalsiai įvardija prastą šalies pasiekiamumą oro transportu. Kadangi Lietuva neturi stipraus nacionalinio oro vežėjo, o tiesioginių skrydžių pasiūla į pagrindinius Europos finansų ir turizmo centrus išlieka ribota, šalis praranda didžiulę dalį aukštos perkamosios galios savaitgalio (angl. city break) turistų bei verslo delegacijų. Specialistai pabrėžia: kol skrydžių plėtros strategija nebus remiama kaip valstybinės svarbos ekonominis prioritetas, tol Lietuvai bus sunku konkuruoti su Vakarų Europos kryptimis.

Kalbant apie vietinę rinką pabrėžiama, kad verslas regionuose turi skubiai diversifikuoti paslaugas. Kadangi lietuviai dėl išaugusių kainų vietines keliones trumpina iki vienos dienos išvykų be nakvynės, apgyvendinimo sektorius privalo ieškoti būdų, kaip kurti pridėtinę vertę, pavyzdžiui, per sveikatinimo, darbo atostogų (angl. workation) ar kultūrines patirtis ne sezono metu.

Nepaisant iškylančių vis naujų iššūkių, Lietuva yra išsikėlusi tikslą iki 2030 metų metinę BVP dalį išauginti iki 4,5 proc. Tai ambicingas tikslas, nes praėjusiais metais ta dalis siekė 2,8 proc. Žinoma, jis skamba mažiau ambicingai, kai žinai, kad tokią dalį turizmas jau sudarė Lietuvos biudžete kiek daugiau nei dešimtmetį.

Vis dėlto norint pasiekti reikšmingų teigiamų poslinkių valdžios institucijoms ir verslams reikia nudirbti tam tikrus darbus – tokius, kaip skrydžių skatinimo modelio efektyvinimas, regionų mikroturizmo skaitmenizacija, sezoniškumo mažinimas per SPA ir medicininį turizmą, orientacija į didesnių išlaidų srautus generuojančias paslaugas, kurios nepriklauso nuo vasaros orų. Susisiekimo gerinimo klausimą sprendžiant reikėtų taikyti finansinių paskatų derinimą su oro linijomis, siekiant užtikrinti stabilius ir patogius verslo bei turizmo maršrutus į Vilnių ir Kauną.

Apibendrinant galima teigti, kad turizmo sektorius Lietuvoje nėra aukso amžiuje, bet atlikus tam tikrus pakeitimus ir palankiai susiklosčius geopolitinei padėčiai regione, galėtų ženkliai paaugti.