Kaip pasaulį keičia dirbtinio intelekto amžius?

Istorikas Arūnas TALUTIS

Dirbtinis intelektas (DI) per pastaruosius kelerius metus iš eksperimentinės technologijos tapo pagrindiniu pasaulinės ekonomikos varikliu. Šiandien stebime nebe teorinį technologijos potencialą, o realią jos integraciją, keičiančią tradicinius pramonės ir paslaugų sektorius.

Nuolatinė generatyvinio DI pažanga, giliojo mokymosi algoritmų tobulėjimas ir gebėjimas apdoroti milžiniškus duomenų kiekius realiuoju laiku leidžia įmonėms automatizuoti sudėtingus procesus.

Gamybos ir aptarnavimo sektoriuose teoriniai modeliai jau virto apčiuopiamais rezultatais. Pavyzdžiui, automobilių milžinė „Tesla“ savo gamyklose naudoja kompiuterinį regėjimą ir DI robotiką, kad realiuoju laiku identifikuotų mikroskopinius kėbulo ar baterijų elementų defektus. Tuo tarpu internetinės prekybos bendrovė „Amazon“ optimizuoja tiekimo grandinę, naudodama prognozuojamuosius DI algoritmus, kurie numato prekių paklausą konkrečiuose regionuose dar prieš vartotojui paspaudžiant mygtuką „Pirkti“. Viena iš technologijų lyderių – tarptautinė internetinių mokėjimų sistema „PayPal“ – naudoja pažangius DI modelius, kurie akimirksniu išanalizuoja milijonus transakcijų ir užkerta kelią sukčiavimui. Klientų aptarnavimo srityje tokios įmonės kaip „Klara“ įdiegė generatyviniu DI pagrįstus asistentus, kurie sėkmingai perėmė du trečdalius visų klientų užklausų, spręsdamos problemas 35 kalbomis.

DI integracija sukėlė reikšmingų pokyčių globalioje darbo rinkoje. Šio proceso tyrinėtojai pabrėžia, kad tai nėra tiesiog masinis atleidimas – tai gilus kapitalo ir funkcijų perskirstymas.

Empiriniai duomenys rodo koncentruotą poveikį: Nacionalinis ekonominių tyrimų biuras (NBER) fiksavo, kad dėl DI pertvarkos ir automatizacijos buvo inicijuota apie 502 tūkst. tikslinių darbo vietų naikinimo atvejų. Šį reiškinį ryškiai iliustruoja technologijų sektorius: vien didžiosios korporacijos, tokios kaip „Amazon“ (apie 30 tūkst. etatų), „Oracle“ (21 tūkst.) ir „Meta“ (8 tūkst.), struktūriškai sumažino tradicinių pozicijų skaičių, kad nukreiptų finansinius išteklius į DI infrastruktūros bei procesų vystymą. Pavyzdžiui, ekonomistas David Autor iš MIT savo tyrimuose pastebi, kad labiausiai nukenčia rutininį kognityvinį darbą dirbantys specialistai: pradinio lygio programuotojai, duomenų analitikai ir tekstų autoriai. Pasaulio ekonomikos forumas (WEF) papildo, kad nors fizinės ar empatijos reikalaujančios profesijos išlieka saugios, net 41 proc. įmonių transformuoja savo personalo struktūras, reikalaudamos darbuotojų gebėjimo dirbti simbiozėje su DI.

Matant, kaip reikšmingai ir greitai pasaulį keičia dirbtinio intelekto progresas, kyla natūralus klausimas: kas pirmauja šių technologijų vystyme ir kam priklauso ateitis?

Remiantis Stanfordo universiteto globaliais konkurencingumo tyrimais, pasaulyje išsiskiria keturi ryškiausi DI galios centrai: Jungtinės Amerikos Valstijos, Kinija, Singapūras ir Indija. Tiesa, kiekviena iš šių šalių pirmauja atskirame dirbtinio intelekto vystymo aspekte.

JAV išlieka absoliuti lyderė pagal privačias investicijas, fundamentaliuosius tyrimus bei pažangiausių mikroschemų dizainą. Kinija sparčiai sumažino technologinį atotrūkį nuo JAV. Šalis pirmauja pagal masinį DI sistemų pritaikymą gamyboje, patentų kiekį ir valstybinį duomenų bazių centralizavimą. Singapūras pripažįstamas kaip geriausią reguliacinę aplinką bei akademinę kokybę sukūrusi valstybė, na, o Indija padarė didžiausią šuolį, tapdama pagrindiniu pasaulio DI talentų ir inžinerijos centru. Europa, deja, šiuo metu atsilieka nuo visų išvardintų žaidėjų šiose technologijų varžybose.

Mokslo bendruomenė ir filosofai sutaria, kad atsakingas DI vystymas nespėja paskui technologines galimybes. Žymus istorikas ir mąstytojas Yuval Noah Harari ne kartą perspėjo, kad DI yra pirmoji technologija istorijoje, galinti pati kurti idėjas ir manipuliuoti kultūra, o tai kelia tiesioginę grėsmę demokratijos pamatams per masinę, personalizuotą dezinformaciją. Filosofas Nick Bostrom akcentuoja suderinamumo problemą – riziką, kad autonominės sistemos, siekdamos joms iškeltų tikslų, gali priimti žmonijai destruktyvius sprendimus, jei jų vertybinė sistema nebus idealiai suderinta su mūsiške.

Apibendrinant galima teigti, jog ateities sėkmė vystant dirbtinio intelekto technologijas priklauso nuo gebėjimo integruoti DI ne kaip nekontroliuojamą jėgą, o kaip įrankį, kuris išplečia žmogaus galimybes, kartu užtikrinant griežtą mokslinę bei teisinę priežiūrą.