Vilkaviškyje surengta Lenkų kultūros diena pakvietė prisiminti Abiejų Tautų Respublikos laikus ir iš naujo pažvelgti į mūsų krašto bei Lenkijos kultūrinius ryšius, bendrą istoriją ir asmenybes, palikusias ryškų pėdsaką pasienio regione.
„Daugiataučiame praeities pasaulyje Vilkaviškio krašte lenkų kultūra taip pat buvo svarbi“, – teigė Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centro (TVIC) direktorius Vitas Girdauskas.
Jau ne pirmą kartą TVIC organizuotame renginyje, skirtame paminėti 1569 m. liepos 1 d. pasirašytą Liublino uniją, buvo pakviesti dalyvauti Lenkijos kultūros instituto, Lenkijos ambasados Lietuvoje, Geldapės, Dūbininkų ir Račkų savivaldybių atstovai.
Diena prasidėjo lenkiškais pusryčiais „Pegaso“ kavinėje. Po jų Vilkaviškio Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo katedroje septyni lenkų ir lietuvių kunigai aukojo šv. Mišias.
Vilkaviškio viešojoje bibliotekoje buvo pristatyta kunigo Jordano Kazlausko parengta paroda, kurioje eksponuojami XIX–XX a. pradžios lenkų kalba spausdinti leidiniai. Jos autorius suteikė galimybę bibliotekos lankytojams geriau pažinti kaimyninės šalies kultūrinį paveldą bei jo sąsajas su mūsų krašto istorija. Surengta ir šiuolaikinės lenkų literatūros knygų paroda.
Pažintinė išvyka „Lenkų kultūros ir istorijos pėdsakais Vilkaviškio krašte“ prasidėjo Kybartuose. Ekskursijos dalyvius lydėjo ir istorinius faktus, susijusius su lenkų kultūra mūsų rajone, pasakojo gidė Irma Maurienė.
Kelionė prasidėjo nuo pažinties su Kybartuose gimusio ir augusio garsaus smuikininko, dirigento ir kompozitoriaus Emilio Mlynarskio gyvenimu. Jis laikomas viena ryškiausių asmenybių, jungusių Lietuvos ir Lenkijos muzikinę kultūrą. Dar vaikystėje atsiskleidęs muzikanto talentas stebino aplinkinius, o vėliau, baigęs studijas Sankt Peterburge, E. Mlynarskis tapo vienu iš Varšuvos filharmonijos įkūrėjų ir pirmuoju jos dirigentu. Net ir sulaukęs tarptautinės šlovės, E. Mlynarskis visą gyvenimą išlaikė glaudų ryšį su savo gimtuoju kraštu.
Grįžtant į Vilkaviškį aplankyta lenkų kilmės fabrikantų Rekošų giminės koplyčia Virbalyje. Ekskursantai apžiūrėjo koplyčios vidų, nusileido į rūsį, kuriame palaidotos trys Rekošų giminės kartos. Šis mūrinis statinys išlikęs nuo XIX amžiaus vidurio. Ilgą laiką primirštą koplyčią prieš kelerius metus iš naujo atrado užsienyje gyvenantys Rekošų palikuonys, ieškoję šeimos šaknų Lietuvoje.
Ekskursija užsuko ir į Šv. Onos bažnyčią Alvite, susikaupta prie Loretto Madonos ir Gauronskių giminės mauzoliejaus.
Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centre-muziejuje ekskursantai iš gidės Lionės Kraulėdienės lūpų išgirdo didikų Zabielų ir Gauronskių kurto Paežerių dvaro istoriją. Gauronskių giminės palikuonis Vladimiras palaidotas po Alvito koplyčia.
Paskutinė šio renginio stotelė ir vėl buvo kavinė „Pegasas“. Čia, skambant lenkų kompozitorių E. Mlinarskio, F. Šopeno ir K. Oginskio muzikai, buvo patiekti lenkiškos virtuvės pietūs. Prie bendro stalo aptarti įspūdžiai, vyko diskusija, kurioje dalyvavo istorikai Rimvydas Urbanavičius, Benjaminas Mašalaitis ir Antanas Žilinskas.
Lenkų kultūros diena tapo ne tik pažintine kelione po Vilkaviškio krašto istoriją, bet ir prasminga proga stiprinti kaimyninių tautų kultūrinį dialogą bei puoselėti bendrą istorinę atmintį.
Aida DAUGIRDAITĖ
Parašykite komentarą
Tik prisijungę vartotojai gali komentuoti.