Marijampolės regionas – ant didžiųjų pokyčių slenksčio

„Jau netrukus Marijampolės regionas pasikeis neatpažįstamai. Laukia nemažai reikšmingų projektų“, – optimistinėmis nuotaikomis kalbėjo su Marijampolės regiono plėtros tarybos nariais susitikusi finansų viceministrė Neringa Rinkevičiūtė-Laurinaitienė.

Iš pirmų lūpų

Akivaizdu, kad viceministrės optimistiniai lūkesčiai nėra laužti iš piršto. Tiek mūsų, Vilkaviškio, tiek kaimyninėse Marijampolės, Kazlų Rūdos, Šakių ir Kalvarijos savivaldybėse už Europos Sąjungos lėšas jau suplanuota nemažai darbų, kurie neabejotinai pakeis šių vietovių veidą. Pavyzdžiui, tarp stambiausių projektų, kuriuos artimiausiu metu planuojama įgyvendinti Vilkaviškio rajono savivaldybėje, galima išskirti projektą „Turizmo infrastruktūros prie Paežerių ežero plėtra“, kurio bendra vertė siekia daugiau nei 6,7 mln. eurų, o ES dalis sudaro net 5,7 mln. eurų.

Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija taip pat jau netrukus pradės įgyvendinti daugiau nei 3,6 mln. eurų vertės projektą „Žaliosios infrastruktūros plėtojimas Vilkaviškio mieste“, beveik 3 mln. eurų vertės projektą „Turizmo infrastruktūros plėtra Vilkaviškio rajono savivaldybėje“ bei 2,8 mln. eurų vertės projektą „Investicijoms tinkamos infrastruktūros parengimas Vilkaviškio rajono savivaldybėje“.

„Esame pasirengę įgyvendinti daugybę projektų: tiesime dviračių ir pėsčiųjų takus, kursime naują infrastruktūrą bei investuosime į sveikatos apsaugą, švietimą, socialines paslaugas, skaitmenizavimą, civilinę saugą, žalinimą ir kitas sritis. Iš viso mus turėtų pasiekti maždaug 30 mln. eurų ES regionams skirtos paramos. Šios investicijos neabejotinai pakeis mūsų visų gyvenimus“, – pabrėžė Vilkaviškio rajono savivaldybės meras Algirdas Neiberka.

Tos pačios nuomonės laikėsi ir finansų viceministrė, akcentavusi tiesioginio dialogo svarbą. Dėl to ji lankosi visuose šalies regionuose norėdama iš pirmų lūpų sužinoti apie kylančias problemas bei aptarti būdus, kaip būtų galima dar labiau supaprastinti administracinius procesus, kad investicijos žmones pasiektų kuo greičiau.

„Kiekviena savivaldybė ir kiekvienas regionas yra unikalūs, todėl labai svarbu iš pirmų lūpų išgirsti čia gyvenančių žmonių ir čia dirbančių specialistų problemas, įsiklausyti į jų poreikius. Žinant tai, vėliau būna gerokai lengviau paspartinti stringančius procesus“, – pabrėžė viceministrė.

Norisi sparčiau

Tęsdama Finansų ministerijos iniciatyva visoje šalyje rengiamus susitikimus su regionų atstovais, viceministrė N. Rinkevičiūtė-Laurinaitienė Marijampolėje dalyvavo šio regiono plėtros tarybos posėdyje, kuriame be jos viešėjo CPVA atstovai, Vidaus reikalų ministerijos viceministras Vaidas Jakštas, regionų savivaldybių merai bei atsakingi darbuotojai, dirbantys su projektais. Susitikimo metu dėmesys buvo sutelktas į regiono plėtros kryptis ir siekį, kad ES paramos lėšomis finansuojami projektai judėtų į priekį be kliūčių.

Diskusiją pradėjusi finansų viceministrė N. Rinkevičiūtė-Laurinaitienė apžvelgė Marijampolės regiono padėtį bei vykdomas naujoves. Ji akcentavo, kad pagrindinis tikslas – paprastesnis projektų valdymas, greitesnis lėšų pasiekiamumas ir suprantamesnės taisyklės jų vykdytojams.

„Marijampolės regionas pagal investicijas vienam gyventojui yra vienas lyderių šalyje. Tai rodo, kad čia turime nemažai spręstinų iššūkių, kuriems įveikti ir buvo suplanuota ši parama. Nors norėtųsi spartesnio procesų įgyvendinimo, suprantame, kad didelės apimties projektai reikalauja laiko. Turime pripažinti, kad ir ministerijos lygmeniu vėlavome su tam tikromis procedūromis, tačiau progresas regione akivaizdus. Neabejoju, kad netrukus šis kraštas pasivys bendrą investicijų programos tempą“, – kalbėjo N. Rinkevičiūtė-Laurinaitienė.

Pagal ES investicijų lygį Marijampolės regione vienam gyventojui tenka 1 068 eurų suma. Mūsų regionas pagal šį rodiklį nusileidžia tik Tauragės bei Utenos regionams. Šiuo metu Marijampolės regioniniams projektams išmokėta beveik 7 proc. skirtų lėšų. Palyginimui – kituose regionuose išmokėta nuo 3 iki 17 proc. lėšų, o bendras regionų išmokėjimų vidurkis šalyje siekia 9 proc.

Pasak finansų viceministrės, tam, kad ES investicijos regionus pasiektų greičiau, būtinas visų pusių susitelkimas: savivaldybės privalo kokybiškai paruošti „namų darbus“, o administruojančios institucijos – peržiūrėti galiojančias taisykles ir mažinti biurokratiją.

N. Rinkevičiūtė-Laurinaitienė pabrėžė, kad ES lygmeniu jau vyksta aktyvios derybos dėl finansavimo po 2027 m. Planuojant būsimas investicijas, itin svarbu suderinti bendrus strateginius Europos prioritetus su unikaliais kiekvieno regiono poreikiais.

„Raginu regionų atstovus nelaukti galutinių sprendimų ir jau dabar įsivertinti savo situaciją bei numatyti prioritetines sritis, kurioms ateityje bus būtinas finansavimas“, – sakė viceministrė.

Naudinga visoms pusėms

Finansų viceministrės teigimu, 2021–2027 m. finansavimo laikotarpiu šalies regionai pasinaudos daugiau nei 1,75 mlrd. eurų investicijomis. Marijampolės regione jau dabar sudaryta sutarčių už daugiau nei 157 mln. eurų.

„Marijampolėje daugiausiai dėmesio skiriama socialinei infrastruktūrai ir paslaugoms, švietimui, ekonomikos skatinimui, viešosios infrastruktūros gerinimui“, – vardijo viceministrė.

Didžioji dalis šiame finansiniame laikotarpyje Marijampolės regionui numatytų lėšų – maždaug 85 mln. eurų – atiteks Marijampolės savivaldybei. Jos meras Povilas Isoda džiaugėsi investicijomis, kurios, anot jo, tikrai pakeis miesto įvaizdį.

„Tam ruošėmės iš anksto, atlikome visus namų darbus. Dabar kai kurie procesai stringa, tačiau iššūkius tikrai įveiksime. Sunkiausia, kad visa Lietuva intensyviai susikoncentravo į vieną laikotarpį, todėl iškilo šiek tiek sudėtinga situacija su projektuotojais. Projektavimo kainos kai kada pralenkia sveiko proto ribas. Trūksta ir pačių projektuotojų. Taip pat mus ne visada tenkina CPVA tikrinimų terminai. Norėtųsi, kad viskas vyktų sparčiau. Visgi nuolat bendraujame su įvairiomis atsakingomis įstaigomis, kurios, atrodo, mus tikrai girdi ir stengiasi padėti. Nors ir turime nemažai vargų, bet neabejoju, kad tai, kas suplanuota, atpirks visus rūpesčius. Kita vertus, juk mes, administracija, ir turime atlaikyti visus sunkumus, o mūsų gyventojai to negali pajusti. Jie turi tik džiaugtis galutiniais rezultatais“, – teigė Marijampolės savivaldybės meras P. Isoda.

Jis itin pasidžiaugė įvykusiu Marijampolės regiono plėtros tarybos posėdžiu. Mero teigimu, tokie susitikimai naudingi visoms pusėms. Jų metu galima įsiklausyti į vieni kitų lūkesčius, o tai padeda siekti teigiamų pokyčių.

Svarbiausia – prioritetai

Tarp svarbiausių numatytų darbų P. Isoda įvardijo tilto Marijampolės Aušros gatvėje statybas, prie jo esančių investicinių sklypų sutvarkymą. Pasak mero, šis projektas pakeis ne tik marijampoliečių, bet ir miesto svečių gyvenimus.

„Švietimo sritis taip pat sulauks neregėtų investicijų. Neatpažįstamai pasikeis tiek mūsų darželiai, tiek mokyklos. Daug investuosime į socialinių paslaugų infrastruktūros bei kai kurias kitas sritis“, – vardijo Marijampolės meras.

Kazlų Rūdos savivaldybės meras Mantas Varaška pasidžiaugė būsimo lopšelio-darželio statybomis, Kalvarijos meras Nerijus Šidlauskas – būsimais senelių namų rangos darbais, dienos centro įkūrimu ir turistinio maršruto prie Orijos ežero atsiradimu, o Šakių savivaldybės atstovai – būsima dviračių takų plėtra.

Visgi kalbinti savivaldybių vadovai pripažino, kad neretai džiaugsmą dėl būsimų projektų įgyvendinimo užtemdo nerimas dėl kylančių kainų.

„Gautus milijonus tirpdo infliacija, tad neretai kainas tenka perskaičiuoti iš naujo, dėl ko kartais tenka dairytis naujų finansavimo šaltinių“, – pastebėjimais dalijosi Kazlų Rūdos meras M. Varaška.

Kalbėdamas apie ateitį, jis siūlė visiems dar labiau koncentruotis į stambesnius projektus, kurių naudą pajustų kuo daugiau žmonių ir kurie didintų miestų ar kvartalų vertę. Su Kazlų Rūdos mero įžvalgomis sutikusi finansų viceministrė N. Rinkevičiūtė-Laurinaitienė pabrėžė, kad jau dabar intensyviai planuojamos milijardinės investicijos naujajam etapui po 2027 metų. Marijampolės regiono atstovai raginami nelaukti galutinių sprendimų ir jau dabar numatyti sritis, kurioms reikės didžiausio finansavimo.

Derybose su Briuseliu Lietuva siekia daugiau lankstumo. Nors ES numatė, kad net 43 proc. iš planuojamų 14,2 mlrd. eurų paramos turėtų tekti žalinimui, Finansų ministerija siekia, kad valstybė pati galėtų pasirinkti prioritetus. Be to, pasienio su Rusija ir Baltarusija regionams ateityje paramos tvarka gali būti palankesnė – siekiama papildomo finansavimo zonoms, kurios susiduria su specifiniais saugumo ir ekonomikos iššūkiais.

Strategiškai svarbioje vietoje esančiam Marijampolės regionui, o kartu ir Vilkaviškio rajonui, tai gali tapti esminiu impulsu stiprinant verslą bei infrastruktūrą.

„Laukia daug darbo, bet viskas – dėl to, jog ateitis būtų gražesnė. Labai džiaugiuosi tokiais susitikimais su regionų atstovais – jie vertingi tuo, kad jų metu išgirstame daug tobulintinų dalykų, o grįžę galime pakeisti situaciją“, – pabrėžė finansų viceministrė.

Užsk. 775