Bėdos dėl vandentiekio kybartietį varo į neviltį

Eglė KVIESULAITIENĖ

Giminės istoriją menančiame name vandentiekį norintis įsivesti kybartietis mina kančių kelius. Vyras jau apėjo aibę institucijų, tačiau pasijuto siuntinėjamas iš vienos įstaigos į kitą. Surasti, kas galėtų nuvesti kelis metrus vamzdžių, anot jo, neįmanoma.

Pirko prosenelis

Pusę daugiabučio paveldėjęs Šarūnas Karpavičius galėtų jaustis tikrai turtingas, jei šimtametis namas, statytas 1921 m. ir priklausęs kybartiečio proseneliui, nebūtų taip nugyventas.

Tarpukaryje Šarūno prosenelis didžiulį namą Vištyčio gatvėje nupirko iš vietinio verslininko žydo, kieme turėjusio šalia natūralaus šaltinio įkurtą limonadinę. Už tuo metu gan prabangų namą su viduje įrengtomis baltomis koklinėmis krosnimis mokėta 20 tūkst. litų, o tai tarpukariu buvo didžiuliai pinigai.

Užėjus sovietų valdžiai namas buvo nacionalizuotas, pirmame jo aukšte įrengti tvartai. Vėlesniu sovietmečiu tvartas buvo iškeldintas ir visas pastatas padalintas į 12 atskirų butų. Namo nuomininkai – daugiausia asocialūs asmenys – netausojo turto ir jį nugyveno.

Iš dvylikos triaukščio namo butų šiuo metu apgyvendinti tik du, kiti stovi tušti. Anot šeimininko, blogiausios būklės būstai – pirmame ir paskutiniame aukštuose, o antrajame, kur gyvena jis ir dar viena nuomininkė, butai pakankamai tvarkingi. Tiesa, žiemą juose šaltoka, nes prikūrenti patalpas vienu kietojo kuro katilu, kai aplink negyvenami būstai, neįmanoma.

Išdavė dokumentą

Visgi pagrindinė bėda – ne ši. Kybartietis seniai svajojo savo būste įsirengti vandentiekio įvadą ir nuotekų išvadą. Tiesa, į sklypą ateina vandentiekis, tačiau jis nutiestas tik iki ūkinio pastato, tad žiemą įvadą tenka išvis užsukti. Šiemet Šarūnas ryžosi pokyčiams – galutinai susitvarkyti vandentiekį ir nuotekas, kad turėtų patogumus ir jaustųsi atsakingas savo šalies pilietis – nuotekomis nebeterštų gamtos.

Kaip ir pridera, pirmiausia kybartietis kreipėsi į UAB „Vilkaviškio vandenys“ – parašė prašymą prisijungimo sąlygoms gauti.

Bendrovės specialistai operatyviai parengė prisijungimo planą, išdavė techninių sąlygų aprašą, kuriame informavo gyventoją, nuo kurio šulinio prijungti vandentiekio įvadą, į kurį šulinį nukreipti nuotekų išvadą.

Taip pat įspėjo, jog kasimo darbus vykdant valstybinėje žemėje reikia gauti leidimą. Akcentuota, kad apie darbų pradžią būtina informuoti kitas inžinerines komunikacijas eksploatuojančias organizacijas, o baigus darbus išsikviesti UAB „Vilkaviškio vandenys“ atstovą, sudaryti sutartį ir tapti bendrovės aptarnaujamu abonentu.

Niekas nesiima

Šarūnui sąlygos pasirodė aiškios, jis jau buvo radęs žmones, kurie apsiėmė atlikti darbus. Šie susisiekė su Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriumi ir sužinojo, kad įvesti vandentiekį į Vištyčio gatvės 12-ą namą nebus taip paprasta, kaip tikėjosi. Pasirodo, mokančių vamzdžius tiesti darbininkų kompetencijos nepakaks – būtinai reikia rangovo, kuriuo gali būti tik sertifikuotas juridinis asmuo. Be to, prieš pradedant kasti tranšėją būtina užsakyti projektą, gauti leidimą ir t. t.

Išgirdę, kad laukia tiek reikalų, darbus atlikti apsiėmę meistrai iškart atsisakė, mat lakstyti su popieriais po valdiškas įstaigas – ne jų darbas. Perskambinęs kelias žemės kasimo darbais užsiimančias įmones kybartietis išgirdo, kad nė viena šio projekto daryti nenori. Vandens šuliniai, nuo kurių tektų vesti įvadą, – važiuojamojoje kelio dalyje, po asfalto danga, tad reikia ne tik specialios technikos ją išpjauti, bet ir leidimo tai daryti. Kadangi tektų kuriam laikui stabdyti eismą, leidimą gauti ne taip paprasta.

„Taip suprantu, kad man vieno rangovo net neužtektų – reikia trijų: vieno – asfalto darbams, kito – kieme vamzdžiams nutiesti ir trečio – įvadui bute sutvarkyti. Bet tai absurdas – norint nuvesti kelis metrus vamzdyno reikėtų samdyti tiek firmų. Be to, aš juk nekaltas, kad šulinius įrengė vidury gatvės“, – ko griebtis, nebežinojo kybartietis.

Ieškos rangovo

Savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vyriausiasis inžinierius Linas Šapalas paaiškino, kad kito kelio nėra: pirmiausia reikia parengti projektą ir susirasti tokiems darbams atestuotą rangovą. Šis turi kreiptis į Savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyrių, gauti leidimą atlikti kasinėjimo bei prijungimo darbus valstybinės žemės ribose.

Anot specialisto, savo sklype žmogus gali pats išsikasti tranšėjas vamzdynams tiesti, tačiau valstybinėje žemėje leidžiama dirbti tik tiems, kurie atsakingi juridiškai. Mat pažeidęs elektros, telekomunikacijos kabelius ar kitą infrastruktūrą juridinis asmuo turėtų atsakyti ir atlyginti žalą.

L. Šapalas sakė suprantantis, kad galbūt pirmą kartą gyvenime prireikus įsivesti vandentiekį žmogui sunku susigaudyti, kur kreiptis ir ko griebtis.

Vyriausiasis inžinierius patikino, jog rajone yra ne viena įmonė, mažoji bendrija ar uždaroji akcinė bendrovė, kurios atlieka kasinėjimo darbus, tiesia vandentiekį ir turi tam licenciją. Jei klientas kreipiasi ir prašo pagalbos, valdininkai visada pataria, kas galėtų atlikti darbus. Tačiau, anot L. Šapalo, kybartiečiui geriausia būtų kreiptis į vandens tiekėją – UAB „Vilkaviškio vandenys“, mat bendrovė turėtų būti suinteresuota būsimu klientu.

UAB „Vilkaviškio vandenys“ direktorius technikai Algimantas Kupstas sakė suprantantis į sudėtingą situaciją patekusį kybartietį. Jis pažadėjo įsigilinti į situaciją ir , kiek leis galimybės, padėti.