Į Vilkaviškio daugiabučių kvartalus įsisuko kovai

Eglė MIČIULIENĖ

Prieš gerą mėnesį į Lietuvą sugrįžę kovai, dar kitaip vadinami kovarniais, dalies vilkaviškiečių tikrai nepradžiugino. Į kranklius panašūs, tik gerokai už juos mažesni paukščiai ėmė intensyviai krauti lizdus medžiuose aplink daugiabučių namų kvartalus.

Teršia ir triukšmauja

Prieš porą savaičių į Vilkaviškio rajono savivaldybę ir miesto seniūniją pasipylė gyventojų skundai. Žmonės rašė elektroninius laiškus, skambino telefonais, patys varstė valdiškų kabinetų duris. Ir visi iki vieno piktinosi, kad medžius užplūdę kovai trukdo ramiai gyventi: kelia triukšmą nuo pat ankstyvo ryto, teršia aplinką, apdergia automobilius ir takus.

Į įvairias institucijas kreipėsi ne tik gyventojai, bet ir vaikų lopšelio-darželio „Eglutė“ vadovybė. Mat be perstojo krankiantys kovai ne tik neleidžia mažiesiems užmigti, bet ir smarkiai priteršia darželio teritorijoje, vaikų žaidimų aikštelėse.

„Kurį laiką stebėjome situaciją, bet skundai nesibaigė. O naujų lizdų per naktį viename medyje atsirasdavo po 2 ar 3. Ypač bloga situacija buvo prie vaikų darželio. Jo teritoriją ūkvedys labai prižiūri, stengiasi surankioti visas nukritusias šakeles, šiukšles, iš kurių kovai galėtų sukti lizdus. Bet šie paukščiai nekvaili – patys laužo liaunas beržų šakeles, kurios jiems puikiai tinka kaip statybinė medžiaga“, – pasakojo Vilkaviškio seniūnas Remigijus Kurauskas.

Vagia vieni iš kitų

Kad kovai, kaip ir kiti varninių šeimos paukščiai, pasižymi aukštu intelektu – įrodyta įvairiais tyrimais. Pavyzdžiui, pastebėta, kaip norėdami praskelti riešutą, šie paukščiai meta jį iš aukštai ant kelio. Jei riešutas neskyla, tuomet kovas ar varna palaukia, kol jį sutraiškys pravažiuojantis automobilis, o tada saugiai sulesa branduolį.

Beje, sukdami lizdus šie sparnuočiai dažnai vieni iš kitų nugvelbia statybinių medžiagų, dar ir todėl kolonijose girdimas nuolatinis triukšmas.

Kartais kovai įsidrąsina tiek, kad gali tapti net agresyvūs, pulti, pavyzdžiui, žaidžiančius vaikus, praeinančius žmones ar jų augintinius. Tokių atvejų užfiksuota kitose Lietuvos savivaldybėse, kurios su šiais paukščiais bando kovoti tokiais pačiais būdais – ardydamos lizdus.

Prašė nupjauti medžius

Vilkaviškio rajono savivaldybės vyr. specialisto ekologo Dariaus Bunikio vilkaviškiečiai teiravosi, ar yra galimybė medžius smarkiai išgenėti ar net visai nupjauti.

„Atsakiau, kad medžių tikrai nepjausime, bet bus organizuojami lizdų ardymo darbai“, – kalbėjo ekologas.

Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) yra nurodęs, kad nuo kovo 1 d. iki birželio 30 d., kai kovai peri ir augina jauniklius, draudžiama perkelti bei ardyti šių paukščių lizdus ar kitaip jiems kenkti. Norint reguliuoti kovų gausą reikia kreiptis AAD Gyvosios gamtos apsaugos departamentą ir gauti jo išvadą.

Vilkaviškio seniūnija taip ir padarė – raštu kreipėsi į departamentą. Aplinkosaugininkai savivaldos atstovams patarė, kad į tokias problemas reaguoti reikėtų laiku ir sprendimus priimti iš anksto. Bet kaip tai padaryti, jei kovai parskrenda tik kovo pradžioje (kovo 4-oji – Kovarnių diena)? Juk ne veltui šio paukščio vardu lietuviai pavadino pirmąjį pavasario mėnesį. O ankstesniais metais savo kolonijų Vilkaviškyje kovarniai taip masiškai nekūrė, tad neįmanoma nuspėti, kurioje vietoje pavasarį sparnuočiai nutars įsitaisyti.

Kova su kovais

Vis dėlto išsiuntus raštą Gyvosios gamtos apsaugos departamentui kitą dieną į Vilkaviškį atvyko šios institucijos darbuotojas. Jis aptarė situaciją su seniūnu, apžiūrėjo kovų nutūptus medžius. Virš lizdų pakėlęs atsivežtą droną specialistas įsitikino, kad kiaušinių juose dar nėra.

Tad buvo surašyta išvada ir duotas leidimas lizdus ardyti S. Nėries, Nepriklausomybės, Birutės gatvėse ir Vilkaviškio vaikų lopšelio-darželio „Eglutė“ teritorijoje.

Taigi paskutinė kovo diena buvo skirta… kovai su kovais. Į lizdais nusėtus medžius su automobiliniu bokšteliu kilo Vilkaviškio komunalinio ūkio darbininkai. Ardydami kovarnių būstus jie kartu šiek tiek paretino smulkesnes šakas, kad paukščiams būtų nepatogu sukti naujus lizdus.

Tačiau kovai skraidė ratais netoliese, ir nežinia, ar po kurio laiko jie nesurengs įkurtuvių gretimuose medžiuose.

Vilioja maisto likučiai

Kovų antplūdžiai žinomi ir kai kurių mūsų rajono seniūnijų gyventojams. Komunalininkai su keltuvais bei įrankiais darbavosi ir Gižų bei Kybartų ugdymo įstaigų teritorijose, Patilčiuose (Keturvalakių sen.), Bartninkuose. Beje, Patilčių bendruomenė šiuos paukščius bandė gąsdinti ir garsinėmis priemonėmis – dujinėmis patrankomis, tačiau toks triukšmas kovams buvo nė motais. Padėjo vienintelė priemonė – lizdų ardymas.

Vilkaviškyje daugiausia kovų įsikūrė beržuose, kurių lanksčios liaunos šakelės, kaip minėta, patogios sukti lizdus. Tačiau baltakamieniai auga ir sodų, ir garažų teritorijose, bet tokiose vietose kovarniai lizdų nekrauna. Tad akivaizdu, kad pagrindinė priežastis – ne medžio rūšis. Kodėl šie paukščiai mieliau buriasi gyvenamųjų namų kvartaluose?

D. Bunikis aiškino, kad dėl kovų kolonijų mieste iš dalies kalti ir patys gyventojai.

„Kažkada kovai bandė apsigyventi Vilkaviškio miesto sode, taip pat netoli stadiono, bet ten ilgai neužsibuvo. Paukščiai kuriasi ten, kur yra kuo maitintis. O prie daugiabučių namų stovi atliekų konteineriai, kurių žmonės kartais neuždaro, šalia dar numetama ir šiukšlių su maisto likučiais. Kartais daugiabučių gyventojai susigalvoja šerti benames kates, o joms paliktas pašaras vilioja varninių šeimos paukščius. Norint to išvengti, reikia laikytis švaros ir tvarkos“, – sakė ekologas.