Lopšelis-darželis puikiai tvarkosi su kylančiais iššūkiais

Andrius GRYGELAITIS

Vilkaviškio vaikų lopšelyje-darželyje „Pasaka“ nuo seno veikė keletas specialiojo ugdymo grupių. Nuo šių mokslo metų pradžios jų neliko, o jose dienas leidę mažyliai dabar sėkmingai mokomi pagal bendrojo ugdymo programą.

Patyrusi specialistų komanda

Pastaruoju metu šalyje vis daugiau dėmesio skiriama įtraukiajam ugdymui. Toks mokymo tipas užtikrina visų vaikų teisę nebūti diskriminuojamiems dėl su negalia susijusių socialinių, emocinių, kalbinių ar kitų individualių poreikių. Reaguojant į Vyriausybės reikalavimus visus vaikus nepriklausomai nuo jų poreikių ugdyti kartu, lopšelyje-darželyje „Pasaka“ prieš praėjusius mokslo metus buvo uždaryta viena iš dviejų specialiojo ugdymo grupių, o prieš šiuos – ir likusi.

„Neslėpsime, kad iššūkių netrūko. Visų pirma, reikėjo pasistengti, kad specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius mažylius, kurių mūsų įstaigoje yra 19, priimtų bendraamžiai. Laimei, pas mus dirba patyrę pedagogai, kurie turi ilgametę darbo su tokiais vaikučiais patirtį. Visgi norint sėkmingai integruoti specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius vaikus į bendrojo ugdymo grupes reikėjo iš naujo suformuoti specialistų komandą. Dabar turime 8 mokinio padėjėjus, kurie labai prisideda prie ugdymo proceso“, – sakė „Pasakos“ direktorė Dainora Daniliauskienė.

Ji džiaugėsi, kad šiuo metu lopšelyje-darželyje netrūksta jokių ugdymo priemonių, įstaigoje dirba pilna švietimo pagalbos specialistų komanda: 2 logopedai, specialusis pedagogas, socialinis pedagogas, psichologas, gydomosios mankštos bei judesio specialistas.

Atsisako pagalbos

Kaip pasakojo įstaigos logopedė Raminta Skrinskienė, kilę iššūkiai suvienijo bendruomenę, privertė dar labiau patobulėti. Jos teigimu, įstaigoje specialiųjų poreikių turintys mažyliai ugdomi pagal rajono Švietimo pagalbos tarnybos specialistų pateiktas rekomendacijas. Kiekvienam vaikui sudaromi individualūs ugdymo planai, pritaikomos specialios priemonės.

„Kiekvieną mėnesį renkamės mes, pagalbos mokiniui specialistai, mokytojai bei mokinio padėjėjai ir kartu aptariame kylančius iššūkius, dalijamės patirtimis, metodais, bandome spręsti susidariusias problemas. Stengiamės teorines žinias pritaikyti praktikoje“, – pasakojo R. Skrinskienė.

Tuo tarpu „Pasakos“ direktorė pripažino, kad kartais didesnių iššūkių nei su vaikais, kyla su jų tėvais. Vadovės teigimu, perėjus prie įtraukiojo ugdymo keletas mažylių tėvų atsisakė, jog jų atžaloms būtų taikoma reikiamų specialistų pagalba.

„Jie turbūt įsivaizduoja, kad jei vaikas eina į bendrojo ugdymo grupę, jam jokios papildomos pagalbos nereikia. Tokiu atveju mes galime suteikti tik logopedo paslaugą, bet neretai vien to nepakanka“, – pabrėžė D. Daniliauskienė.

Išskirtinė erdvė

Vienas iš didžiausių darbo su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais mažyliais iššūkių yra tas, kad nemaža dalis jų per pietus nemiega, todėl tuo metu juos reikia užimti kitomis veiklomis. Tam tikslui įstaigoje įrengtas pojūčių kambarys – multifunkcinė erdvė. Vaikai, kurie nemiega, gali ilsėtis būtent šioje patalpoje – ramioje, saugioje aplinkoje.

„Matėme, kad vaikams, ypač turintiems autizmo spektro sutrikimų ar sensorinį jautrumą, labai reikia saugios vietos, kurioje jie galėtų nusiraminti, sureguliuoti emocijas ar tiesiog pailsėti nuo aplinkos dirgiklių“, – pasakojo įstaigos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Edita Mozūraitienė.

Šioje erdvėje gausu pačių įvairiausių vaizdinių, garsinių, stimuliuojančių, nuraminančių ir kitokio pobūdžio priemonių, kurios pritaikomos pagal individualius kiekvieno vaiko poreikius. Pojūčių kambaryje galima rasti tamsos ir nusiraminimo namelius, supamąjį krėslą – „gandro lizdą“, burbulų baseiną, magnetines kaladėles, akvariumus, kosmoso šviesos diską, burbulų vamzdį su šviesos pluoštais ir kt.

„Norime, kad vaikas mokytųsi ne tik raidžių ar skaičių, bet ir išmoktų atpažinti savo emocijas, jas reguliuoti, jaustis saugiai. Tam puikiai tinka pojūčių kambarys, kuriuo naudojasi ne tik specialiųjų ugdymosi poreikių turintys vaikai“, – sakė E. Mozūraitienė.

Pojūčių kambaryje mažyliai gali klausytis ramios muzikos, gamtos garsų, pasakų įrašų, piešti, spalvinti, prisėsti prie šviesos stalo ir žaisti su kinetiniu smėliu, dėlioti dėliones ir pan. Siekiama, kad net ir nemiegodami jie pailsėtų bei pasikrautų energijos.

Prisitaiko prie vaikų

Įstaigoje netrūksta ir daugiau išskirtinių sprendimų. Vieni iš jų – sensoriniai žemėlapiai. Jie ypač padeda autizmo spektro ypatumų turintiems vaikams.

Kaip pasakojo „Pasakos“ logopedė R. Skrinskienė, autistiškiems vaikams svarbus nuspėjamumas ir aiškumas, o naujos ar triukšmingos erdvės gali kelti nerimą ar sensorinę perkrovą, todėl šie žemėlapiai padeda jaustis saugiau, labiau kontroliuoti situaciją.

Sensoriniai žemėlapiai nukreipia vaikučius į skirtingas darželio erdves, o ant jų esančios skirtingos piktogramos padeda atkreipti dėmesį, kur yra triukšmingos ar ramios zonos, vietos, kuriose gausu judesio, saugios ar nusiraminti skirtos erdvės ir pan.

„Pastebėjome, kad sensoriniai žemėlapiai naudingi ne tik autistiškiems vaikams, bet ir kitiems – jie padeda geriau orientuotis, suprasti dienos eigą, nusiraminti. Mums svarbu, kad kiekvienas vaikas darželyje jaustųsi saugus, suprastas ir priimtas. Sensoriniai žemėlapiai – vienas iš būdų prisitaikyti prie vaiko, o ne reikalauti, kad jis prisitaikytų prie sistemos“, – pabrėžė R. Skrinskienė.

Visose įstaigos grupėse naudojamos interaktyvios lentos, kurios skirtos ne tik animaciniams filmukams žiūrėti, bet ir spręsti nesudėtingas užduotėles. Tą daryti darželinukai labai mėgsta.

Nieko netrūksta

Lopšelio-darželio „Pasaka“ teritorijoje gausu ir šiuolaikinių detalių, tokių, kaip QR kodai. Juos galima surasti prie pačių įvairiausių objektų: vabalų viešbučio, netikro skruzdėlyno, saulės laikrodžio, šiltnamio, inkilų, lauke augančių 19-os rūšių medžių ir kt. Padedami mokytojų vaikai nuskenavę QR kodą išgirsta daineles ar pasakas, kuriose vaizdžiai pateikiama svarbiausia informacija apie jų aplinkoje esančius daiktus ar augalus.

Šiuo metu „Pasakoje“ dirba 64 darbuotojai, 31 iš jų – pedagogas. Įstaigoje ugdomi 154 vaikai.

„Gyvename tikrai neblogai, atrodo, kad nieko netrūksta. Kartais kyla tam tikrų iššūkių, tačiau su jais visada susitvarkome. Kad ir kalbant apie įtraukųjį ugdymą – lengva nebuvo, bet ir patys daug ko išmokome, o tai juk nėra blogai“, – apibendrino įstaigos direktorė.