Savaitės klausimas

– Ryškėja tendencija keisti vardus. Ar keistumėte savąjį?

Birutė GRYBIENĖ iš Gižų k.:

– Mano vardas labai gražus, nekeisčiau. Savo vienam sūnui vardą davėme pagal vyrą – jis Alfonsas, per Antanines gimusį pavadinome Antanu. Kitų sūnų vardai irgi su kažkuo susiję – ir visi jie patenkinti. Vieno net klausiau, ar nenori keisti, sakė – tikrai ne.

Jonas KALINAUSKAS iš Vilkaviškio:

– O kam man jį keisti? Tėveliai tokį davė – toks ir patinka. Dabar mamytės ir tėveliai duoda tokius vardus, kad aš net negaliu ištarti. Bet kas nori – tegu keičia.

Svajonė KUDIRKIENĖ iš Vilkaviškio:

– Nekeisčiau, mano vardas labai gražus. Beje, sunku jį turėti, nes reikia atitikti, kad tikrai būtum Svajonė. O kitam, jei nepatinka, – tegu keičia. Seniau juk taip ir būdavo: tėvai pavadina Stasiu, o, žiūrėk, visi vadina Kęstu. Turime artimoj aplinkoj tokį atvejį.

Ramunė PAUNKSNIENĖ iš Alvito k.:

– Aš pati savo vardo niekada nekeisčiau, bet tai – kiekvieno žmogaus pasirinkimas. Gal kitas išsiaiškina, ką tas vardas reiškia kitoje kalboje, ir jo nebenori.

Juozas GLIOSAS iš Vilkaviškio:

– Jei keičia į lietuvišką – gerai, bet kai duoda vaikams kokius svetimų šalių vardus – tai savasties, lietuvybės praradimas. Mano vardas man labai patinka. Esu Juozas ir dar Juozo sūnus!