Ledo spąstai: į žiedinę sankryžą automobilį teko įstumti

Eglė MIČIULIENĖ

Tiek piktų atsiliepimų apie Vilkaviškio kelių būklę girdėjome jau seniai. Gyventojai labiausiai stebėjosi, kad kitur Lietuvoje su gatvių slidumu susitvarkyta: prasčiausia situacija, kaip tvirtino visi skambinusieji ir rašiusieji, šventinį savaitgalį buvo mūsų rajone.

Sankryžose – čiuožykla

Slidžiais keliais vilkaviškiečiai piktinosi po ilgojo savaitgalio užsukę į redakciją, rašydami elektroninius laiškus, puldami valdžią ir kelininkus viešojoje interneto erdvėje. Žmonės labiausiai skundėsi sankryžomis, ypač – žiedinėmis.

„Važinėjau per ilgąjį savaitgalį po Kauną, Marijampolę, Karmėlavą, Jonavą – niekur tokių slidžių kelių kaip Vilkaviškyje nebuvo.“ „Savaitgalį atvažiavo uošvė iš Kalvarijos. Pirmas jos ištartas sakinys: „Na ir keliai baisūs pas jus.“ „Iš Vilniaus atvažiavę draugai sakė, kad niekur nematė tokių kelių kaip Vilkaviškio rajone.“ „Važiavome sekmadienį į Tauragę, tai blogiausi keliai – nuo Vilkaviškio iki Pilviškių, ties Pilviškiais apskritai čiuožykla, o toliau viskas – kaip nušluota.“ „Vilkaviškio gatvės tragiškos. Sankryžose – čiuožykla, stabdant mašina sustos nežinia kur: gal perėjoje, gal vidury sankryžos. Stabtelėjus pradėti važiuoti irgi sunkiai įmanoma, nes ant gryno ledo prasisuka ratai.“ „Prie šviesoforo šalia ligoninės, kur reikia kilti į kalniuką Nepriklausomybės gatve – grynas ledas.“ „Statybininkų gatve važiavome link autobusų stoties. Sustojus prie žiedinės sankryžos į ją niekaip nepavyko įvažiuoti, ratai kasėsi vietoje. Teko išlipti iš mašinos ir įstumti ją į žiedą, nes už mūsų susidarė automobilių eilė.“

Ir taip toliau.

Važiavo po kelis kartus

Priminsime, jog dalį Vilkaviškio gatvių valo „Kelių priežiūros“ technika. Tai – „Via Lietuva“ priklausančios Vytauto, Gedimino, S. Nėries, Birutės, Kapų, Rimgaudo, Pilviškių, Žemdirbių gatvės.

Susisiekėme su AB „Kelių priežiūra“ Komunikacijos skyriumi. Jo specialistai padėkojo gyventojams už pasidalintą informaciją apie eismo sąlygas, o padėtį žieduose ir sankryžose siejo su po lijundros susiformavusiu suspaustu ledo sluoksniu. Tokiose vietose transporto priemonės stabdymo ir pajudėjimo metu papildomai suslegia dangą, todėl net ir po barstymo sąlygos gali išlikti sudėtingos, ypač esant žemai temperatūrai, kai medžiagos veikia lėčiau.

Nors vasario 14-osios rytą per miestą važiavę vilkaviškiečiai tvirtino nematę jokio požymio, kad gatvės būtų valytos ar barstytos, „Kelių priežiūros“ atstovai teigė situaciją stebėję nuo pat vasario 14 d., kai po iš vakaro buvusios lijundros staigiai atšalo ir susiformavo itin slidūs ruožai.

„Tą dieną darbai valstybinės reikšmės keliuose Vilkaviškio miesto ribose pradėti ankstyvomis ryto valandomis – apie 4.30–5 val. Pirmiausia valytas sniegas ir kombinuotai šalintas slidumas. Tą pačią dieną Vytauto, Pilviškių, Gedimino ir S. Nėries gatvėse, įskaitant Birutės gatvės žiedą, slidumo mažinimo darbai buvo kartojami kelis kartus – ryte ir priešpiet, papildomai barstant sankryžų, perėjų ir žiedų zonas. Vasario 15 d. darbai tęsti nuo maždaug 5 val. ryto. Slidumas šalintas pakartotinai, kai kuriuose ruožuose kelis kartus per dieną. Iš viso per dvi paras minėtuose keliuose atlikta keliolika slidumo mažinimo darbų ciklų. Vasario 16 dieną darbai taip pat kartoti, reaguojant į akimirksniu vėl susidarantį slidų sluoksnį keliuose“, – rašoma atsakyme.

Skirtingi lygiai

„Kelių priežiūros“ Komunikacijos skyriaus specialistai priminė, kad keliams taikomi skirtingi priežiūros lygiai – informaciją apie tai galima rasti „Kelių priežiūros“ interneto svetainėje.

Vis dėlto Vilkaviškio rajono savivaldybės meras Algirdas Neiberka, kuris dėl blogos padėties gatvėse ne vieną kartą susisiekė su „Kelių priežiūros“ bei komunalininkų vadovais, sakė neseniai susitikęs su susisiekimo ministru Juru Taminsku ir grįžęs su naujienomis. Ministras teigęs, jog kelių priežiūros lygius ketinama peržiūrėti ir koreguoti, kad daugiau pajėgų būtų skiriama ir žemesnės kategorijos keliams.

Visgi kol kas tai – tik planuose, kurie dar nežinia, ar bus patvirtinti, juolab kad tokios pataisos pareikalautų papildomų lėšų.

Sunaudojo dvigubai daugiau

Vilkaviškio gatvės, kurios nepriklauso „Via Lietuva“, tarp jų – ir Nepriklausomybės, dėl kurios prastos priežiūros ir slidumo redakcija taip pat gavo piktų laiškų, yra prižiūrimos Vilkaviškio komunalinio ūkio.

Bendrovės vadovas Valentinas Gražulis paaiškino, kad gili žiema išsėmė komunalininkų resursus, tad porą dienų teko orientuotis į prioritetines vietas – pėsčiųjų takus, o gatvių barstymą suretinti. Tačiau šį antradienį nuo ryto reikalingų medžiagų – tiek druskos, tiek smėlio – buvo atvežta, ir darbuotojai su technika jas vėl ėmė barstyti gatvėse.

„Keletą dienų barėmės su tiekėju, nes sumokėję pinigus turėjome ilgiausiai laukti užsakytų medžiagų. Tad natūralu, kad kilo pretenzijų. Tačiau gatvių priežiūrą vykdome daug metų ir visuomet žiemai sukaupdavome maždaug 350 t sijoto smėlio, bet jo visada atlikdavo. Turėdavome 10–15 t druskos, kurios sezono metu prireikus nusipirkdavome papildomai. O šiandien skaičiai kiti: gatvėms ir šaligatviams nupirkta jau 650 t smėlio. Niekada niekas nepageidavo, kad važiuotume barstyti į Alvitą, Patunkiškius, Klampučius, Pilviškius – o šiemet reikėjo visiems. Kitas dalykas – esant žemai temperatūrai druska neveikia. Beje, už ją mokėdavome apie 90 Eur/t, dabar druskos kaina – 125 Eur/t, o kur dar pristatymo kaina…“ – kalbėjo V. Gražulis.

Anot jo, žiema šiemet ypatinga, tad reikėtų važinėti atsargiau ir būti mažumėlę kantresniems. Juk ne už kalnų – ir pavasaris su geresniais orais.

Šaltis po atodrėkio – nieko gero

Komunalinio ūkio direktorius taip pat pabrėžė, kad pagrindinė susidariusios situacijos kaltininkė – didžioji lijundra, kuri pasikartojo dar ir penktadienį.

Apie tai pasiteiravome Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos: ar tikrai viskuo kalta lijundra ir trumpas atšilimas? Ar Suvalkijos krašte oro sąlygos ledui ant kelių susidaryti buvo palankesnės nei kitur?

Meteorologas Gytis Valaika atsiuntė žemėlapį su maksimalia vasario 13-osios orų temperatūra visoje Lietuvoje. Vilkaviškio rajone ji buvo nuo 1,1 iki 2,9 laipsnių šilumos, tuo metu vakarų ir šiaurės Lietuvoje – nuo 1,4 iki 5,2 laipsnių šalčio. Meteorologas paaiškino ir problemos esmę: „Taip, dėl buvusio trumpo atodrėkio bei lietaus, o po to pradėjus šalti ir ėmus kristi sniegui susidarė apšalo sluoksnis. Smarkiai šąlant nėra jokių efektyvių būdų jo nuvalyti ar ištirpinti, nes druska esant žemai temperatūrai neveikia. Todėl ten, kur buvo teigiama temperatūra ir krito lietus, o vėliau sniegas, keliai tapo slidesni nei šiaurėje, ypač jeigu nebuvo spėta nuvalyti prieš užeinant šalčiui šeštadienio naktį. Trumpam atšilus ledas turėtų atšokti nuo kelio ir nusivalyti. Situacija panaši visoje pietinėje šalies dalyje, kur buvo atodrėkis, lietus ir po to krito sniegas.“