2025-ieji – taikos ar karo metai pasaulyje?

Istorikas Arūnas TALUTIS

Skaičiuojant paskutines šių metų valandas jau galima atsigręžti atgal ir pabandyti įvertinti, kokie metai buvo tarptautinio saugumo atžvilgiu. Nuo pačių seniausių laikų vienas svarbiausių palinkėjimų buvo taikos. Taikos savo svarbiausiose kalbose žmonijai linki ir Romos popiežius ir kiti iškilūs lyderiai. Tad kiek padaugėjo ar sumažėjo pasaulyje taikos per besibaigiančius metus?

Vertinant vien statistiškai, šiais metais karų sukelti padariniai pasiekė įspūdingą mastą. Vien žmonių, dėl karo turėjusių palikti savo namus, skaičius perkopė 122 milijonus. Karo pabėgėlių priskaičiuojama 42 milijonai (panašiai tiek žmonių gyvena Lenkijoje). Vien oficialiai patvirtintų, tiesiogiai dėl karo žuvusiųjų skaičius viršijo 240 tūkstančių.

Nors Lietuvai dėl geopolitinių realijų aktualiausias yra šiuo metu vis dar besitęsiantis karas Ukrainoje, bet pasaulyje vyko ir tebevyksta daugiau mirtį nešančių ginkluotų konfliktų. Pavyzdžiui, Sudane dėl karo savo namus turėjo palikti 14,5 mln. žmonių – tai net viršijo Ukrainos karo pabėgėlių (8,8 mln.) mastus.

Žinoma, žmonių kančių neįmanoma pamatuoti jokia statistika ir skaičiais, todėl vertėtų pažvelgti į situaciją esminiais abstrakčiais kriterijais. Labiausiai akivaizdus iš tų kriterijų yra pats karo vyksmo arba užbaigimo faktas.

Per šiuos metus yra užbaigti arba bent jau įšaldyti du dideli karai. Vienas – pasaulio medijas prikaustęs ir antisemitizmo problemą dar labiau išryškinęs Izraelio karas prieš Hamas teroristus Gazos ruože. Kitas – nors ir oficialiai baigtas pernai metų pabaigoje, bet realiai aprimęs tik šiais metais karas Sirijoje.

Pastarasis karas netikėtai staigiai pasikeitus aplinkybėms buvo baigtas, kai praėjusių metų pabaigoje sukilėliai, sutikę tik minimalų pasipriešinimą, per rekordiškai trumpą laiką surengė žaibišką žygį iš šalies šiaurės į sostinę Damaską ir nuvertė į Rusiją pabėgusį diktatorių Bašarą al-Asadą. Nors, kaip minėta, techniškai karas buvo baigtas dar praeitų metų pabaigoje, bet tuo metu dar nebuvo aišku, ar tai tik trumpa pauzė, ar ilgalaikė taika. Šis karas tęsėsi nuo 2011 metų ir sukėlė ne tik 13,5 mln. pabėgėlių krizę, bet ir nusinešė apie 600 tūkst. gyvybių (panašiai tiek, kiek gyvena Vilniuje). Praėjus metams šalis likusi beveik toje pačioje sunkioje padėtyje – su sugriautais miestais, milžinišku skurdu ir merdinčia ekonomika. Naujasis valdytojas siekia gauti finansavimą iš Vakarų valstybių, kad galėtų atstatyti Rusijos raketų sugriautus miestus, bet bent jau kol kas palaiko geresnius santykius būtent su Rusija, leisdamas jai ir toliau investuoti į savo karines bazes Sirijoje. Tuo tarpu šalies teritorija nėra suvienyta ir dabartiniam režimui nuolat gresia konfrontacija su kurdų valdoma teritorija. Todėl padėtis čia labai miglota ir taika nėra garantuota ilgam.

Kitas, jau minėtas, viso pasaulio dėmesį pritraukęs konfliktas buvo užbaigtas Gazos ruože. Tiksliau – jis vyko vadinamajame Gazos ruože tarp Izraelio karinių pajėgų ir Hamas teroristų, o buvo užbaigtas turbūt prie stalo susėdusių gražiai apsirengusių JAV ir arabų šalių įgaliotųjų derybininkų. Nors daug kas kritikuoja pasiektą taikos susitarimą, bet jis kol kas garantuoja sustabdytus karo veiksmus, atnešusius daugiau nei 70 tūkst. mirčių (iš jų – apie 2 tūkst. Izraelio piliečių). Nors ilgalaike taika čia taip pat tiki ne visi, bet paliaubos buvo būtinos norint sustabdyti gilėjančią humanitarinę krizę kone visiškai sugriautoje tankiausiai pasaulyje apgyvendintoje teritorijoje – Gazos ruože.

Žinoma, mums Lietuvos gyventojams, natūraliai aktualiausia yra Rusijos sukelto karo Ukrainoje baigtis. Šis karas vyksta Europoje, o jau vien tai prieš keletą metų buvo neįsivaizduojama daugelio europiečių galvose. Buvome įpratę matyti karų vaizdus tik trumpais fragmentais iš tolimų Afrikos ir Azijos kraštų. Dabar veiksmas vyksta kone kaimynystėje. Turbūt mažai kas galėjo prognozuoti, kad šis karas užsitęs taip ilgai ir dar mažiau žmonių ryžtasi prognozuoti, kada bus jo pabaiga, bet abiejų pusių resursai senka ir nėra begaliniai. Artimiausiu metu rimtesnių susitarimų dėl taikos tikėtis nėra realu, kadangi abi pusės kelia reikalavimus, kurie kardinaliai priešingi viena kitos užsibrėžtiems tikslams, ir tiki savo galimybėmis išsikovoti geresnes derybines pozicijas mūšio lauke.

Nepaisant užbaigtų dviejų didelių karų, pasaulis vis dar kariauja, o įtampos taškų, kur bet kada gali prasiveržti smurtas, yra daug. Nuo galimo Kinijos konflikto su Taivanu iki realios Serbijos karinės intervencijos į Kosovą. Nors užbaigti karai arba paliaubos visada džiugina, bet neišspręstos konfliktų priežastys dažniausiai programuoja karų tęsinius. Kol kas pasaulį nuo platesnio karų paplitimo gelbsti tai, kas gelbėdavo ir anksčiau, – regioninių ir globalių galių pusiausvyra. Pusiausvyra tarp Rytų ir Vakarų galios centrų. Tikėkimės, kad ši pusiausvyra padės užbaigti ir karą Ukrainoje Vakarų civilizacijai palankiomis sąlygomis.