Paežerių dvaras vėl stebino šviesų ir moliūgų žaisme

Toma BIRŠTONĖ

„Turime minčių, kaip nustebinsime lankytojus kitais metais“, – taip pernai Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centro-muziejaus direktorė Odeta Riklienė kalbėjo žurnalistams po renginio „Parke klaidžioja švieselės“. Jos žodžiai pasitvirtino. Šiemetinė šventė buvo įspūdinga, kupina šviesų, kūrybos ir ypatingos rudeniškos magijos.

Tradiciniu tapęs moliūgų žibintų festivalis „Parke klaidžioja švieselės“ penktadienio ir šeštadienio vakarais kvietė lankytojus atrasti vieną gražiausių Suvalkijos vietų – Paežerių dvarą. Nors oras nelepino, tačiau daugiau nei 8 tūkstančiai žmonių atvyko pasigrožėti lazerių šviesomis nušviestais rūmais ir kūrybiškai išpjaustytais moliūgais.

Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centro-muziejaus kolektyvas šventei pradėjo ruoštis įsibėgėjus rudeniui. Spalio pradžioje Paežerių dvaro feisbuko paskyroje pasirodė žaismingas, gerą nuotaiką spinduliuojantis vaizdo įrašas. Nufilmuota, kaip darbuotojai mėto moliūgus, važiuoja traktoriuku su priekaba, pilna oranžinių kamuolių, o galiausiai, persirengę kaubojiškais drabužiais, linksmai šoka. Toks smagus siužetas sulaukė daug dėmesio ir šypsenų – jis tapo tarsi kvietimu ir pažadu, kad artėjantis moliūgų žibintų vakaras bus kupinas netikėtumų, šviesų bei geros nuotaikos.

„Kelis kartus peržiūrėjau šį vaizdo įrašą – tikras emocinis ir reklaminis užtaisas. Puikiai pristatote ne tik dvarą, bet ir garsinate Vilkaviškį“, – tokį komentarą feisbuke parašė vilkaviškietė Asta.

Šokio, sulaukusio daugybės komplimentų, judesių kultūros darbuotojų kolektyvą pamokė vilkaviškietė choreografė Sonata Jankienė.

O savaitgalį, skambant muzikai ir tūkstančiams liepsnelių mirguliuojant tamsoje, lankytojai mėgavosi jaukia ramybe, fotografavosi prie dekoracijų ir lėtai vaikštinėjo po pasakiškomis spalvomis nušvitusią dvaro teritoriją. Vaizdai tiesiog gniaužė kvapą – medžių lajose pleveno šikšnosparniai, slydo rūko skraistė, o lazerių šviesos įspūdingai išryškino ežerą, kaštonų alėją ir pačius rūmus, tamsą pripildydamos spalvų šokių. Net lietus, užklupęs penktadienio vakarą, nesugadino nuotaikos – priešingai, lašai žaižaravo lazerių spinduliuose, suteikdami reginiui dar daugiau magijos.

Prie šio nepakartojamo vaizdo kūrimo jau ketvirtus metus iš eilės prisidėjo MB „Lazerių projektai“ komanda iš Vilniaus. Šiemet procesą bei rezultatą papildė ir kito profesionalo ranka – prie reginio dirbo šviesų dailininkas Valdas Latonas.

„Negalima likti tokiais pačiais kiekvienais metais. Norime, kad parkas kaskart atgytų naujai – kad instaliacijų būtų daugiau, jos būtų kitokios, netikėtos formos“, – teigė įstaigos vadovė Odeta Riklienė.

Išskirtinis dėmesys šventėje buvo skirtas patiems mažiausiems lankytojams. Jų laukė jaukus pasakų namelis, kuriame baltais kailiniais pasipuošusi muziejininkė Aušra Mickevičienė, įkūnijusi senelę, sekė įvairias pasakas. Mažieji galėjo ne tik klausytis, bet ir patys tapti pasakotojais – drąsiausi pasidalijo savo istorijomis. Vaikams taip pat buvo pasiūlyta įvairių žaidimų, o smaližiams – gardžių skanumynų.

Visai šalia svečius pasitiko raganomis persirengusios darbuotojos. Jos vaišino karšta arbata, prašydamos už ją „auksinės ar sidabrinės monetos“, o neturintiesiems pasiūlydavo smagų iššūkį – įminti mįslę ir taip pelnyti puodelį karšto gėrimo.

Nuo lietaus pasislėpti ir sušilti žmonės galėjo jaukioje jurtoje. Į ją kvietė profesionalus garso menininkas ir edukatorius Olegas Kovrikovas, surengęs patyriminę garsų edukaciją. Jurtoje skambėjo būgneliai, kurių ritmai kūrė raminančią, meditacinę atmosferą, o lauke visi norintieji galėjo patys išbandyti įdomų ir retai matomą instrumentą – metalinius gongus, kurių vibruojantys garsai pripildė parko erdvę ypatingos energijos.

Jau kelinti metai iš eilės „Jorus“ yra pagrindinis renginio rėmėjas, tiesa, ne finansine prasme. Verslininkai padovanoja daugybę moliūgų, kurie tampa pagrindiniu šventiniu akcentu, puošiančiu visą dvaro teritoriją. Šiemet suspindo daugiau nei 1 600 moliūgų! Išskobti ir išraižyti tokį kiekį daržovių – išties nelengvas bei daug laiko reikalaujantis darbas, todėl kolektyvas pakvietė rajono gyventojus prisidėti prie šios kūrybinės iniciatyvos.

Pasak O. Riklienės, jau kelinti metai į moliūgų skaptavimo akciją aktyviai įsitraukia ugdymo įstaigos, įvairios bendrijos, draugijos, vaikų dienos centrai, biudžetinės įstaigos bei kitos organizacijos. Žinoma, ir muziejaus darbuotojai neliko nuošalyje – jie taip pat paskyrė dieną ir darniai skaptavo moliūgus.

„Žmonės su dideliu entuziazmu įsitraukė – nešė ir savo pačių užaugintus, išradingai išpjaustytus moliūgus. Juk išties taip smagu, kai vaikščiodamas po dvaro teritoriją gali atrasti savo moliūgą“, – teigė O Riklienė.

Pirmąją šventės dieną – penktadienį – kolektyvas darbavosi nuo pat ankstyvo ryto. Vieni dėliojo moliūgus, kiti rūpinosi pasakų namelio puošyba ir aplinkos dekoracijomis. Vien uždegti visas moliūgų viduje slypinčias žvakeles prireikė daugiau nei trijų valandų – ir taip abi šventės dienas, penktadienį ir šeštadienį. Darbų išties netrūko, tačiau viską palengvino savanoriai, kurie tapo nepamainomais organizatorių talkininkais.

Šiemetinė šventė baigėsi – jos įspūdžiai dar ilgai išliks atmintyje. O Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centro-muziejaus kolektyvas jau ima dėlioti naujas idėjas bei planus, kaip dar įdomiau, ryškiau ir kūrybiškiau atrodys kitų metų moliūgų žibintų vakarai.