Atidaryta rekonstruota „Via Baltica“ magistralė

Andrius GRYGELAITIS

Spalio 20 d. iškilmingos ceremonijos metu oficialiai atidarytas paskutinis „Via Baltica“ tarptautinės magistralės ruožas. Dabar šiuo keliu saugiai galima keliauti nuo Kauno iki pat Suvalkų miesto Lenkijoje.

Darbai dar bus tęsiami

„Via Baltica“ automagistralės atidarymo renginys prasidėjo simbolinėje vietoje – ant viaduko, nuo kurio vienoje pusėje atsiveria vaizdai į Lietuvos teritoriją, o kitoje – į Lenkijos. Ant šio statinio susitikę abiejų šalių prezidentai Gitanas Nausėda bei Karolis Nawrockis akcentavo magistralės svarbą valstybių santykiams.

Simboliška ir tai, kad magistralės darbų pabaigos šventė sutapo su 234-osiomis Abiejų Tautų tarpusavio įžado paskelbimo metinėmis, pabrėžiančiomis Lietuvos ir Lenkijos istorinę draugystę bei vienybę.

Didžioji dalis automagistralės „Via Baltica“ darbų buvo baigti jau prieš kurį laiką. Iki šiol rekonstruota paskutinioji iš keturių, maždaug 12 km ilgio atkarpa ruože nuo 85 iki 97,06 kilometro. Vakar oficialiai šioje atkarpoje buvo atnaujintas eismas abiejomis kryptimis. Tiesa, kaip sakė „Via Lietuva“ vadovas Martynas Gedaminskas, darbai aplink magistralę dar tęsis kurį laiką. Galutinai įrengti šalutinius kelius, žiedus, viadukus ir kitus elementus ketinama iki kitų metų pavasario.

Nuo Vilniaus iki Lisabonos

Užbaigus visus darbus Lietuvos ir Lenkijos pasienio atkarpoje bus įrengti 3 viadukai, 11 žiedinių sankryžų, 2 tuneliniai pravažiavimai, moderni stovėjimo aikštelė su elektromobilių įkrovimo vietomis, sanitariniais mazgais ir poilsio zonomis. Taip pat bus įgyvendinti reikšmingi aplinkosaugos sprendiniai – 3 tuneliniai perėjimai gyvūnams ir žaliasis tiltas jų migracijai.

Kaip ne kartą akcentavo oficialioje magistralės atidarymo ceremonijoje dalyvavę svečiai, šis pasienio ruožas svarbus ne tik dėl saugumo, bet ir dėl strateginio mobilumo – modernizuota automagistralė nuo šiol užtikrins sklandesnį eismą tarp Lietuvos ir Lenkijos, pagerins vietos gyventojų susisiekimą bei logistikos srautų judėjimą visame regione.

„Šis svarbus projektas padės dar labiau sustiprinti Lietuvos ir Lenkijos santykius, palengvins žmonių keliones, prekių judėjimą ne tik link Lenkijos, bet ir link visos Europos. Juk šiandien jau įmanoma magistraliniais keliais nuvažiuoti nuo Vilniaus iki Lisabonos. To nebuvo galima įsivaizduoti prieš 20–25 metus“, – kalbėjo oficialioje ceremonijoje dalyvavęs G. Nausėda.

Daugiau nei kelias

Lietuvos prezidentas pasidžiaugė, kad „Via Baltica“ tapo dar vienu bendru Lietuvos ir Lenkijos projektu, kurių pastaraisiais metais ir taip netrūko. G. Nausėda ypač išskyrė Lietuvos elektros ir dujų tinklų jungčių su Lenkija svarbą, Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacijos projektą bei dar laukiančius „Harmony link“ – tarpvalstybinės elektros jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos – rangos darbus. Visa tai, pasak mūsų šalies vadovo, padeda stiprinti energetinę nepriklausomybę.

G. Nausėda taip pat pasidžiaugė kasmet stiprėjančiais Lietuvos ir Lenkijos ekonominiais ryšiais. Šiuo metu abi šalys daugiausia bendradarbiauja aukštųjų technologijų, gyvybės mokslų, energetinio saugumo bei gynybos pramonės srityse.

„Labai svarbu tai, kad tiek Lenkija, tiek Lietuva supranta skaudžios istorijos pamokas. Dėl to kartu su kitomis regiono valstybėmis siekiame Briuselio centre pastatyti istorinį monumentą, skirtą dviejų totalitarinių režimų – nacizmo ir sovietizmo – aukoms atminti. Tikime, kad jis iškils 2027 metais, kuomet Lietuva pirmininkaus Europos Tarybai“, – vylėsi šalies prezidentas.

Lenkijos prezidentas K. Nawrockis taip pat pasidžiaugė puikiais šalių santykiais, o „Via Baltica“, anot jo, padės juos dar labiau sustiprinti.

„Šis kelias simboliškai sujungia dvi tautas, turinčias bendrą istoriją. Visgi mums tai – daugiau nei paprasta kelio atkarpa, skirta transportui. Tai – santykiai, bendri projektai, ekonomikos vystymas“, – pabrėžė kaimyninės šalies vadovas.

Planuojami kiti darbai

Paskutiniojo „Via Baltica“ ruožo darbų vertė siekia 187 mln. eurų. Darbus atliko viešąjį konkursą laimėjusi AB „Kauno tiltai“. Projektas finansuotas Europos infrastruktūros tinklų priemonės, Lietuvos Respublikos biudžeto ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis.

Užbaigus darbus Suvalkijoje, pamažu ruošiamasi ir dar vienos „Via Baltica“ atkarpos rekonstrukcijai – nuo Panevėžio iki Latvijos sienos. Tikimasi, kad visa automagistralė bus baigta rekonstruoti iki 2033 m.

Kaip sakė susisiekimo ministras Juras Taminskas, šiuo metu jau pradėti ruošti specialieji planai, kurių rengimo procedūros turėtų trukti 2,5–3 metus. Vėliau vyks projektavimas ir statyba.

Priminsime, kad Vilkaviškio rajono kaimynystėje esanti „Via Baltica“ magistralė – svarbi visai Lietuvai. Juk tai – transeuropinio tinklo kelias, besidriekiantis nuo Varšuvos iki Talino. Bendras jo ilgis – 970 km, iš kurių 269 km yra Lietuvos teritorijoje. Tai – strateginė transporto arterija, jungianti Vakarų Europą ir Baltijos šalis. Kasdien vien Lietuvoje ja važiuoja maždaug 14 tūkst. automobilių, iš kurių net pusę sudaro sunkieji krovininiai. Verta paminėti, kad šis kelias svarbus ne tik civiliams, bet ir karinio mobilumo poreikiams.