Prasideda virusinių kvėpavimo takų infekcijų sezonas

Įsibėgėjus rudeniui vis daugiau žmonių skundžiasi pirmaisiais peršalimo ir virusinių infekcijų simptomais.

Sergamumas jomis šaltuoju metų laiku išauga dėl kelių priežasčių. Pirmiausia, daugiau laiko praleidžiame uždarose patalpose, kur ne visuomet įmanoma išlaikyti saugų atstumą tarp žmonių – tai sudaro puikias sąlygas virusams plisti. Be to, dėl šaltesnio oro ir dažnų temperatūrų svyravimų lauke ir patalpose imuninė sistema tampa labiau pažeidžiama, organizmui sunkiau kovoti su infekcijomis.

Nors visų viršutinių kvėpavimo takų simptomai panašūs, yra keletas skirtumų.

Gripo simptomai dažniausiai pasireiškia staiga, o ligos eiga būna sunkesnė nei peršalimo.

Pagrindiniai požymiai – aukštesnė nei 38 °C temperatūra, stiprūs galvos, raumenų ir sąnarių skausmai, bendras silpnumas, nuovargis, sausas kosulys, gerklės skausmas bei šaltkrėtis.

Peršalimas taip pat gali pasireikšti gerklės skausmu ar kosuliu, tačiau jo pradžia ir eiga laipsniška, simptomai palyginti lengvi, temperatūra retai pakyla aukščiau nei 37,5 °C.

Koronavirusas, ypač naujesnės jo atmainos, gali priminti tiek gripą, tiek peršalimą. Daugeliui pasireiškia stiprus gerklės skausmas, gausi sloga su čiauduliu, kartais pereinanti į sinusitą. Kitas dažnas simptomas – varginantis kosulys. Gali dingti uoslės, skonio pojūčiai.

Tikslesnei diagnozei nustatyti atliekami testai ar laboratoriniai tyrimai.

Nors daugelis žmonių gripą vertina kaip nesunkią ligą, jis gali sukelti rimtų komplikacijų – plaučių, širdies raumens, galvos smegenų ar jų dangalų, ausų ar inkstų uždegimą, sinusitą.

Įvairūs tyrimai rodo, kad jei žmogus nėra pasiskiepijęs nuo gripo, per pirmąsias tris dienas nuo užsikrėtimo rizika patirti miokardo infarktą padidėja net 10 kartų, o insultą – 8 kartus. Ir tai nepriklauso nuo to, ar ligos simptomai stiprūs, ar vos juntami.

Didžiausią gripo riziką patiria vyresnio amžiaus žmonės, vaikai, sergantieji lėtinėmis ligomis ir tie, kurių imunitetas yra nusilpęs.

Patikimiausia apsauga nuo gripo ir jo komplikacijų – skiepai. Gripo vakcina kasmet atnaujinama, kad apsaugotų nuo naujausių viruso atmainų. Imunitetas gripui po skiepijimo susiformuoja per 2–3 savaites ir stipriausias išlieka apie 4–5 mėnesius. Todėl efektyviausia skiepytis antroje spalio pusėje. Reguliari vakcinacija nuo gripo turi ir papildomą naudą, apie kurią dažnai pamirštama. Ilgainiui ji prisideda prie didesnio atsparumo ir kitoms kvėpavimo takų infekcijoms.

„Santakos“ inf.